Mažų vaikų, ypač naujagimių ir kūdikių, oda skiriasi nuo suaugusiųjų – ji plonesnė, apsaugos nuo UV spindulių mechanizmai dar nėra visiškai susiformavę, todėl švelni vaikų oda yra itin jautri. Kartais vaikui užtenka pabūti saulėje penkiolika minučių, kad oda paraustų ar net atsirastų pūslių. Vaikai turi mažiau ląstelių, gaminančių melaniną, taigi nuo UV spindulių neapsaugotoje odoje pasireiškia melanozė, padidinanti riziką susirgti vėžiu ateityje. Todėl mažus vaikus ypač svarbu apsaugoti nuo saulės.
Deginimosi padariniai
Kenksmingo saulės poveikio rezultatas – tai ne tik paraudusi, perštinti ir skaudanti oda. Tyrimais patvirtinta, kad dėl vaikystėje patirtų saulės nudegimų vėliau įvyksta DNR pakitimų, sumažėja lipidų odos tarpląstelinėje medžiagoje, oda pradeda pernelyg anksti senti, pasireiškia odos pigmento sutrikimai ir fotodermatozės, galimi piktybiniai odos pokyčiai.
UV spinduliuotė gali tapti vaiko ląstelių DNR pažeidimų priežastimi
DNR, kurios yra odos ląstelėse, veikia daugelis ligas sukeliančių veiksnių, tarp jų ir ultravioletinė spinduliuotė. Jeigu vaikas pernelyg dažnai būna saulėje, atskirose ląstelėse gali prasidėti mutacija. Sveiko suaugusio žmogaus organizmas turi įvairių apsauginių mechanizmų, leidžiančių atnaujinti DNR. Vaikų organizmo apsauginis mechanizmas dar nėra galutinai susiformavęs, o imuninė sistema nėra pakankamai veiksminga. Dėl to pavojingiausi yra vaikystėje įvykę DNR pažeidimai. Laikui bėgant ląstelės kinta ir po kurio laiko gali supiktybėti, tapti odos vėžio priežastimi.
Odos išsausėjimas ir greitesnis senėjimas
UV spinduliuotė yra tiesioginė tarpląstelinės medžiagos trūkumo vaiko odos lipiduose ir dėl to išsausėjusios odos priežastis. Vaiko oda sustorėja, tampa šiurkšti, labai jautri, praranda elastingumą ir šerpetoja. Veikiama nepalankių aplinkos veiksnių, oda sudirgsta, prasideda uždegimai. Oda greičiau sensta, tampa mažiau elastinga. Tai įvyksta dėl laisvųjų radikalų, itin aktyvių deguonies dalelyčių, kurios atakuoja beveik visas gyvų audinių sudedamąsias dalis.
Pigmentų pokyčiai
Vienas iš UV spinduliuotės poveikio odai padarinių yra netolygi pigmentacija ir saulės sukelti odos spalvos pokyčiai. Tamsių, netolygių dėmių paprastai atsiranda ant vaiko veido, nugaros ir pečių odos, nes šios vietos yra dažniausiai veikiamos saulės. Gali atsirasti šviesių, kartais beveik baltų, netolygių dėmių. Tai atsitinka sutrikus melanino – pagrindinio odos pigmento – gamybai ir pasiskirstymui.
Kaip apsaugoti vaikų odą nuo saulės?
Kūdikių ir mažų vaikų negalima palikti saulėje. Jų oda yra labai švelni, todėl vos per kelias minutes gali labai nudegti. Be to, kūdikius gali ištikti saulės smūgis. Vyresni vaikai daugiausia laiko turėtų praleisti pavėsyje. Be to, vaikų odą reikia papildomai apsaugoti nuo UV spinduliuotės itin aukšto apsaugos lygio priemonėmis. Apsauginis kremas turi būti tepamas storu sluoksniu, o atviros kūno vietos tepamos dažnai ir itin kruopščiai.
| Amžius | Minimali apsauga (SPF) | Kiek laiko vaikas gali būti saulėje? |
| 0–6 mėn. | Vaikas saulėje neturėtų būti laikomas | |
| 6–12 mėn. | Labai stipri apsauga (SPF 50+) | Daugiausiai 15 min |
| 1–3 metų | Labai stipri arba stipri apsauga SPF 40 | Daugiausiai 20 min |
| Nuo 4 metų | Labai stipri arba stipri apsauga (SPF >30- 50+) | Daugiausiai 60 min |
Kaip atgaivinti vaiko odą po deginimosi saulėje?
Kaskart pabuvus saulėje rekomenduojama naudoti atkuriamąsias priemones. Ypač svarbi ir pediatrų rekomenduojama išsausėjusios vaiko odos priežiūros procedūra yra dermatologinės vonios su emolientų priedu. Reguliarios šių vonių procedūros pašalina lipidų trūkumą tarpląsteliniame audinyje, padeda atkurti hidrolipidinį sluoksnį odos paviršiuje, drėkina odą ir sujungia odoje esantį vandenį.
Dermatologinės vonios leidžia atsisakyti odą sausinančių muilų (detergentų). Tradicinės prausimosi priemonės naikina rūgštųjį lipidų sluoksnį ir mažina vaiko odos pH, todėl vaikų odos atsparumas mažėja.
