Įpjovimai, sumušimai ir įbrėžimai – smalsaus ir judraus vaiko palydovai. Net dėmesingiausių tėvų ir auklėtojų prižiūrimas vaikas neužauga nepargriuvęs ir nesusižeidęs. Todėl reika pasirūpinti, kad kiekvienas prižiūrintis vaiką, jam susižeidus, galėtų suteikti pirmąją pagalbą.
Vaikas gali įsipjauti neatsargiai elgdamasis su aštriais daiktais, jį gali sužeisti naminiai gyvūnai. Susižeisti galima stiklo šukėmis, medžio atplaišomis. Šiais atvejais žaizdoje gali įstrigti svetimkūnių. Jeigu jų negalima lengvai pašalinti, reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu žaizda ilgai negyja, oda aplink ją parausta, skauda ir atsiranda skysčio. Tai požymis, kad joje gali būti svetimkūnis.
Ypatingą tėvų nerimą kelia vaikų veido traumos. Jeigu žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik tinkamai gydomas randas veide visiškai išnyksta arba lieka nežymus. Į gydytoją būtina kreiptis, kai įpjovimas didesnis negu dviejų centimetrų, jeigu judant išsiskiria pjautinės žaizdos kraštai (pvz., sąnarių srityje), nes tokią žaizdą gali prireikti susiūti. Maži vaikai dažnai susižeidžia vidinę lūpų dalį arba burną. Jeigu vaikas susižeidžia aštriu daiktu – pieštuku arba pagaliu, arba jeigu kraujo negalima sustabdyti daugiau kaip 10–15 minučių, gydytojo pagalba būtina.
Pirmoji pagalba įsipjovus arba susimušus:
– nuplauti žaizdą;
– sustabdyti kraują;
– uždėti sterilų tvarstį ( kraujuojant – spaudžiamasis);
– duoti antiseptinių vaistų.
Žaizdos plovimas. Nedidelius įbrėžimus ir pjautines žaizdeles užtenka nuplauti vandeniu su muilu vatos, marlės tamponu arba audinio atraižėle. Švarioje žaizdoje rečiau išsivysto infekcija. Labai nešvari žaizda plaunama vandenilio peroksidu.
Sterilus tvarstis uždedamas ant vatos arba marlės tamponu nusausintos žaizdos. Prieš dėdami tvarstį arba klijuodami pleistrą įsitikinkite, kad žaizdos kraštai švarūs, lygūs ir lengvai susiglaudžia. Rečiau pertvarstoma žaizda greičiau gyja ir mažesnė infekcijos tikimybė.
Atviri įbrėžimai gyja greičiau negu sutvarstyti. Tvarstyti įbrėžimo vietą reikia tik tam, kad būtų sustabdytas kraujavimas.
Kraujavimo stabdymas. Greičiausiai kraujavimas sustabdomas spaudžiant žaizdą. Reikia priglausti prie žaizdos tvarstį ir stipriai paspausti jį ranka. Prireikus laikyti ją 15 minučių. Taip galima sustabdyti bet kokį kraujavimą, išskyrus arterinį. Norint sumažinti kraujavimą reikia kiek kilstelti pažeistą kūno vietą.
Jeigu kraujas persisunkė per tvarstį, reikia uždėti antrąjį. Nauji tvarsčiai rišami ant senų, nes nuimant senąjį tvarstį galima pažeisti jau susidariusį kraujo krešulį. Sustabdžius kraujavimą žaizda stipriai aprišama audiniu arba elastiniu bintu, suspaudžiant ją tiek, kiek tai nepažeidžia kraujo cirkuliacijos. Sužeistos kojos arba rankos kraujo cirkuliaciją galima paprastai patikrinti: prispauskite kojos arba rankos nagą taip, kad jis pabaltų, o nebespaudžiamas jis turi parausti.
Jeigu per 15 minučių kraujavimas nesiliauja, būtina kreiptis į gydytoją.
Antiseptinis preparatas būtina užkrėtimo profilaktikos priemonė. Be to, dauguma antiseptikų dar ir mažina uždegimą bei padeda greičiau išsigydyti.
Susijusios temos:
[inpagepostlist_search vaikas susižeidė]
