Deja, taip. Vaikai gali patirti depresiją. JAV duomenimis, apie 2,5 proc. vaikų patiria depresiją. Iki 10 metų amžiaus vyrauja berniukai, tačiau apie 16-uosius gyvenimo metus pradeda vyrauti mergaitės. Svarbu depresiją atskirti nuo trumpalaikio liūdesio, nes tai tikrai nėra depresija. Tačiau jei liūdesys tęsiasi, jei jis pradeda trukdyti socialiniam gyvenimui, mokslui, užimtumui ar santykiams, reikėtų pagalvoti apie depresiją.
Kaip atskirti depresijos požymius?
Jie gali būti skirtingi kiekvienam vaikui – pagal jo lytį, amžių, charakterį ir t.t. Kartais, deja, jie nepastebimi, nes priskiriami augimo „krizėms“.
Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
- Pyktis ar dirglumas.
- Pastovus liūdesys ar beviltiškumo jausmas.
- Riboti socialiniai kontaktai.
- Pernelyg jautri reakcija į atstūmimą.
- Apetito pokyčiai – padidėjimas ar sumažėjimas.
- Miego pokyčiai – mieguistumas arba nemiga.
- Dėmesio koncentracijos sunkumai.
- Silpnumas ir energijos stoka.
- Nusiskundimai galvos ar pilvo skausmais, jeigu nepadeda įprastinis gydymas.
- Nebenori ir negeba užsiimti jokia veikla už mokyklos ribų, apleidžia savo hobius ir santykius su draugais.
- Bevertiškumo ar kaltės jausmas.
- Sunku kryptingai mąstyti, priimti sprendimus.
Ne kiekvienas vaikas patiria visus šiuos simptomus. Be to, simptomai gali pasireikšti įvairiu laiku ir priklausyti nuo aplinkybių. Kai kurie vaikai, pavyzdžiui, pakankamai ilgą laiką sugeba neblogai prisitaikyti prie tam tikros aplinkos (mokykloje), deja, daugumos jų socialiniai kontaktai mažėja ir įvairios veiklos vis labiau vargina. Laipsniškai atsiranda mokymosi problemos, prastėja rezultatai, o kartais vaikas nustoja rūpintis net savo išvaizda. Kai kurie vaikai, ypač vyresni negu 12 metų, gali pradėti vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas. Nors vaikai iki 12 metų bando žudytis gana retai, tačiau tai padaryti gali net ir mažas vaikas. Nusiminęs ar įpykęs savižudybei jis gali ryžtis gana impulsyviai. Mergaitės dažnai tik bando tai daryti, o berniukų savižudybės dažniau baigiasi mirtimi, nors įvykiai gali vystytis skirtingai.
Kas vaikams gali sukelti depresiją?
Kaip ir suaugusiesiems, depresiją vaikui sukelia įvairių faktorių derinys: gyvenimo įvykiai, šeimos istorija, aplinka, genetinis pažeidžiamumas, vartojamos psichoaktyvios medžiagos.
Vaikas, kurio šeimoje yra sergančiųjų depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Sergančių depresija tėvų vaikai pirmąjį depresijos epizodą patiria anksčiau negu ja nesergančių tėvų. Konfliktiškose šeimose augantis ar piktnaudžiaujantis alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis vaikas taip pat pasižymi didesniu imlumu depresijai.
Kaip nustatyti depresiją vaikui?
Visų pirma, depresinė būsena paprastai trunka bent jau dvi savaites. Ligą gali nustatyti tik specialistas – gydytojas psichiatras. Dažniausiai reikalingas psichologinis tyrimas, be to, kalbama ne tik su vaiku, bet ir su tėvais ar kitais vaikui artimais žmonėmis, galinčiais suteikti informacijos apie vaiko būsenos pokyčius.
Kaip gydoma vaikų depresija?
Ji gydoma panašiai kaip ir suaugusiųjų depresija. Dažniausiai tai yra psichoterapijos ir medikamentų derinys. Kaip rodo tyrimai, taip pasiekiama geriausių rezultatų.
Nekreipti dėmesio į depresiją yra pavojinga. Juolab kad depresija dažnai atveda į savižudybę. Žemiau pateikiami ženklai, kurie rodo galimą savižudybės riziką:
- Stiprūs depresijos požymiai (miego, apetito, veiklos pokyčiai).
- Socialinė izoliacija, įskaitant ir atsiskyrimą nuo šeimos narių.
- Kalbos apie savižudybę, išsakomos mintys apie beviltiškumą ar bejėgiškumą.
- Daugėja rizikingo elgesio apraiškų.
- Dažni nelaimingi atsitikimai.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
- Dėmesio sutelkimas į negatyvias ar liguistas temas.
- Kalbos apie mirtį.
- Perdėtas verksmingumas arba, atvirkščiai, sumažėjusi emocinė išraiška.
- Savo daiktų, mažmožių dalinimas kitiems.
Pagal užsienio spaudą parengė medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė Jurga Šimaitė
