Žvairumas tai situacija, kai vaiko akytės žiūri skirtingomis viena nuo kitos kryptimis. Žvairuoja 3 – 4 proc. vaikų. Ši problema kyla dėlto, kad nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Žvairumo priežastys ne visada žinomos, šis negalavimas gali būti paveldėtas.
Žvairuoti gali ir visiškai sveiki naujagimiai, nes jų rega neišsivysčiusi. Kūdikiams iki 3 – 4 mėnesių žvairumas – nepavojingas ir praeina savaime.
Vaikai žvairuoja skirtingai. Vaikas gali žvairuoti tik viena akyte, ir tik tada, kai pavargęs. Dažnai toks žvairumas praeina, bet jeigu jį pastebite kiekvieną dieną, reikia kreiptis į gydytoją.
Žvairumas būna skirtingas. Akys gali krypti į nosies arba į smilkinio pusę. Žiūrint tiesiai, akys gali būti lygiagrečios, o nukrypti tik žiūrint į šoną ir aukštyn.
Dažniausia žvairumo rūšis – akomodacinė ezotropija, kai akys krypsta į nosies pusę. Jis dažniausiai atsiranda 1,5 – 4 metų vaikams. Žvairuoti gali toliaregiai vaikai. Šis negalavimas gydomas pliusiniais akiniais, koreguojančiais vaiko toliaregystę. Jei akiniais žvairumo išgydyti nepavyksta, reikia operuoti.
Kai akys krypsta į smilkinio pusę, – divergentinis žvairumas. Gydomas pratimais, bet dažniausiai prireikia operuoti.
Paralyžinį žvairumą, kai paralyžiuoti akį judinantys raumenys, išgydyti sunkiausia. Jis gali būti įgimtas arba atsirasti po sunkios galvos smegenų ligos ar traumos.
Normalaus regėjimo žmogaus smegenys sujungia abiejų akių vaizdus ir sudaro iš jų trimatį vaizdą. Jeigu vaikas žvairuoja, trimatis vaizdas nesusidaro. Vaiko smegenys išsprendžia šią problemą: jos ignoruoja vaizdą, gautą iš abiejų akių. Nors abi akys mato normaliai, vaiką pasiekia tik vienos akies informacija.
Žvairumą reikia iš karto pradėti gydyti, nes gali sutrikti regėjimas.
Žvairumas gali būti praktiškai nepastebimas. Jį galite įtarti tuomet, kai vaikas žiūrėdamas, primerkia vieną akį arba pakreipia galvą.
