Nemalonus vaiko burnytės kvapas dažniausiai atsiranda dėl infekcijos. Jeigu akivaizdu, kad vaikas nesveikuoja: jis karščiuoja, kankina įprasti negalavimo požymiai, kitos prasto burnos kvapo priežasties ieškoti nereikia.
Prastą kvapą sukelia angina ir tonzilitas, nes vaiko migdolinėse liaukose susidaro nemalonaus kvapo pūliai. Kartais tai atsitinka dėl plaučių infekcijos, taip pat – slogos, kosulio ir peršalimo. Vaikui pasveikus nemalonus kvapas dingsta.
Blogą kvapą gali skleisti suvalgyto maisto virškinimas, bet vaikai retai valgo aštrius ir prisotintus prieskonių patiekalus, todėl ši priežastis dažniau sukelia halitozę susaugusiesiems. Be to, šiuo atveju problema išnyksta savaime.
Jeigu nemalonus kvapas ilgai nepraeina, jis gali būti gendančių dantukų požymis arba jį gali sukelti tarp vaiko dantų įstrigę yrančio maisto likučiai. Kvapą gali sukelti dantenų infekcija, dėl kurios tarp dantų ir dantenų susidaro stiprų kvapą skleidžiantys pūlinių židiniai.
Ką daryti?
Stenkitės gerai išvalyti vaiko tarpdančius, mokykite tai daryti savarankiškai besivalantį dantukus mažylį.
Vyresniems vaikams gali padėti burnos skalavimas atiseptiniais skysčiais. Jeigu problema neišnyksta, nuveskite vaiką pas stomatologą.
Jeigu drauge su nemaloniu kvapu gausiai teka išskyros iš nosies, galbūt nosytėje yra svetimkūnis. Mažylis gali ką nors įsikišti į nosytę ir pamiršti, o po dienos – kitos iš šnervės pradės tekėti tirštos geltonos gleivės bei iš burnytės sklis siaubingas kvapas. (Svetimkūniai). Tokius pat požymius gali sukelti alerginė sloga. Šiais atvejais kreipkitės gydytojo pagalbos.
Halitozės priežastis gali būti gastritas, cukrinis diabetas, vėmimas. Tuomet be blogo kvapo iš burnos išryškėja ir kiti požymiai. Gydytojas nuspręs, kokius tyrimus reikia atlikti ligai nustatyti.
