Dviejų – trijų mėnesių kūdikiai pradeda tarti atskirus balsius (a, o, u) ir priebalsius (m, b, d, n). Netrukus raides ima jungti į skiemenis, pavyzdžiui: „ma-ma‘ arba „te-te“ ir kitus, bet jų prasmės kūdikis kol kas nesuvokia. Vaikai mokosi kalbėti skirtingai, bet dauguma pradeda kalbėti savo kalba maždaug šeštąjį mėnesį. Pirmuosius žodžius pradeda tarti artėjantis prie vienerių metukų sukakties kūdikis. Tuomet jis jau supranta paprastas frazes.
Antraisiais gyvenimo metais mažylis iš žodžių jau surezga paprastus sakinius. 3-4 metų vaikai labai plepūs ir geba kalbėti prasmingais sakiniais.
Lėtai kalba vystosi dėl kelių priežasčių. Viena jų – prasta klausa. Normaliam kalbos vystymuisi vaikui būtina girdėti visus suaugusiųjų tariamus garsus. Dažniausiai klausos problemas sukelia į ausį patekęs vanduo. Tai labai nesusilpnina klausos, bet vaikas negali skirti kai kurių priebalsių, kurie būtini klausos vystymuisi.
Normaliam vaiko kalbos vystymuisi reikia nuolat su juo kalbėti. Dėmesio stokojančių vaikų kalba vystosi daug lėčiau negu tų, kurie nuolat tėvų skatinami.
Retais atvejais kalbos vystymosi problemas sukelia protinis atsilikimas arba autizmas.
Ką daryti?
Jeigu jūsų vaiko kalbos gebėjimai labai atsilieka nuo kitų bendraamžių, vertėtų apsikonsultuoti su gydytoju: gali būti, kad tai nėra nukrypimas nuo normos.
Dažnai vaikai gerai suvokia, ką nori pasakyti, bet negali to ištarti. Šį kalbos gebėjimų vystymosi etapą patiria beveik kiekvienas mažylis. Svetimas žmogus negali suprasti tokio mažylio kalbos, bet tėvai ir kiti namiškiai suvokia jos prasmę.
Normalios klausos mažylio kalba greitai taps suprantama aplinkiniams. Postūmį kalbos tobulėjimui dažnai suteikia nauja aplinka, pavyzdžiui, vaikas pradeda lankyti vaikų darželį. Čia vaikui reikia kontaktuoti su kitais ir jis priverstas pakeisti savo kalbą pagal socialinius standartus.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
– Jūs negalite suprasti dalies trimečio mažylio kalbos.
– Aplinkiniai nesupranta, ką sako jūsų ketverių metų vaikas.
– Įtariate, kad jūsų vaiko klausa nepakankama.
Kartais kalbą įtakoja psichologinio pobūdžio priežastys, tuomet taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Mikčiojimas
Dažna problema, kuri laikoma normaliu 3 – 4 metų vaiko kalbos vystymosi etapu. Šiuo metu vaikui reikia įsiminti daugiau naujų žodžių, negu jie sugeba ištarti. Jeigu mikčiojimas nesukelia bendravimo ar mokymosi problemų, jokio gydymo vaikui iki 6 metų nereikia. Jei šešerių sulaukęs mažylis vis dar mikčioja, kreipkitės į logopedą.
Nesutelkite pernelyg didelio dėmesio į jūsų vaiko mikčiojimą, neverskite jo kartoti sunkiai ištariamų žodžių, koncentruodami vaiko dėmesį į šią problemą tik pabloginsite situaciją.
