Šiuolaikinių migdymo metodų bėdos
Tereikia palikti jį trumpam išsiverkti; jei nuolatos skubėsite pas jį, jis niekuomet neišmoks užmigti pats.
Padarykite lentelę lipdukams klijuoti, ir kiekvieną rytą, jei tik buvo geras ir puikiai miegojo, duokite jam po lipduką. Kai lentelę užpildys, kuo nors ypač jį apdovanokite, kad buvo toks šaunuolis.
Nežiūrėkite į akis ir nekalbėkite, tiesiog iškart neškite į kambarį ir tvirtai pasakykite: „Laikas miegoti“, – jis greitai išmoks.
Negailėdami girkite už tai, kad savo lovoje išmiega visą naktį, kartokite, koks jis geras, ir pabrėžkite, koks jau didelis.
Niekada neleiskite kūdikiui užmigti prie krūties ar jums ant rankų, jis visuomet turi būti paguldomas, kol neužmigo. Gali truputį priešintis, tačiau tai tik į gera. Juk nenorite užsikrauti vargo.
Jei vaikas verkia, paimkite jį ant rankų, bet vos jam nurimus paguldykite, jei pravirksta, vėl paimkite, tačiau nurimusį tuojau paguldykite. Jis turi išmokti užmigti pats.
Paguldykite vaiką į lovą, išeikite iš kambario ir uždarykite duris, jei jis pravirksta, grįžkite, pasakykite, kad metas miegoti, ir vėl palikite jį vieną. Kartokite, kiek prireiks, tačiau nemyluokite ir nekalbėkite.
Paguldykite jį į lopšį ir išeikite, jei jis verkia sunerimęs ar iš skausmo, sugrįžkite, tačiau jeigu tik priešinasi, palikite jį net jei atpila – išties ypač jei atpila, nes taip elgiasi, kad atkreiptų jūsų dėmesį. Jis neturi suprasti, kad vos jam atpylus paimsite jį ant rankų.
Sėdėkite greta vaiko lovelės ir laikykite už rankos, tačiau neimkite jo į glėbį. Kiekvieną vakarą stenkitės atsisėsti vis toliau, kol galų gale visai išeisite iš kambario.
Paguldykite jį į lovą, atsisėskite greta, tačiau visai nekreipkite į jį dėmesio. Tai švelnus būdas, nes nepaliekate jo vieno. Galų gale jis užmigs.
Įsigykite specialų laikrodį miego įpročiams ugdyti, vaizdžiai rodantį vaikui, kada priimtina keltis. Tada jis žinos, ar jam leidžiama keltis, vos į jį pažiūrėjęs. Jei laikrodis rodo, kad dar ne metas, jis žinos, kad turi pagulėti lovoje ilgiau.
Galėčiau tęsti beveik be galo. Kuriuos iš šių „perliukų“ esate girdėję jūs? Įsivaizduoju, gana nemažai. Mano nuomone, nė vienas iš šių migdymo metodų nėra švelnus. Manau, nė vienu neatsižvelgiama į vaiką, ir nors iš pradžių trokštamas rezultatas pasiekiamas, dažniausiai jis būna trumpalaikis.
Kokiomis ilgalaikėmis vertybėmis yra pagrįstas jūsų, kaip tėvų, ryšys su vaikais? Kokiais žmonėmis jie turėtų tapti? Kokiomis vertybėmis turėtų gyventi? Man itin svarbios toliau vardijamos vertybės, o jums?
Noriu, kad mes su vaiku būtume artimi ne tik dabar, bet ir ateityje jam suaugus.
Noriu, kad jis manimi pasitikėtų, žinotų, kad gali man pasakoti bet ką, kreiptis į mane iškilus bet kokiai problemai – aš visuomet būsiu pasirengusi jam padėti.
Noriu, kad jis žinotų, jog myliu ir amžinai mylėsiu jį neatsižvelgdama į nieką.
Noriu, kad žinotų, jog jį gerbiu, o jo poreikiai – tiek fiziniai, tiek emociniai – yra man svarbūs.
Noriu, kad jaustų, jog jo gerovė man svarbiausia. Padarysiu viską, kad jam padėčiau augti sveikam ir laimingam.
Noriu, kad vaikas pasitikėtų savimi ir būtų savarankiškas.
Noriu, kad jis užaugęs mokėtų atjausti ir kitų jausmus brangintų taip pat, kaip ir savuosius.
Noriu, kad būtų geras sau ir kitiems. Trokštu, kad būtų supratingas.
Noriu, kad pasitikėtų kitais ir būtų vertas kitų pasitikėjimo.
Noriu, kad jaustųsi saugus ir laimingas, ir ateityje gebėtų užmegzti tvirtus ryšius su partneriu.
Dabar apžvelgsiu keletą skyriaus pradžioje minėtų griežtų metodų, kaip ugdyti miego įpročius, ir aptarsiu, ar jie dera su jūsų tėvystės tikslais – ir omenyje turiu ne tik trumpalaikį tikslą „pirmąkart po ilgo laiko pagaliau išsimiegoti“.
Tipinių griežtų migdymo metodų trūkumai
Kontroliuojamas verkimas
Pradėkime nuo kontroliuojamo verkimo ir „išsiverkimo“. Ar tai padeda mūsų vaikui suprasti, kad visuomet esame pasirengę jam padėti? Ar taip jis mokomas pasitikėti mumis, kad tenkinsime jo emocinius ir fizinius poreikius? Ar jaučia, kad gerbiate jį ir jo jausmus? Ar mokosi atjautos? Argi mes jį atjaučiame? Ar paliktas vienas jis gali būti laimingas, saugus ir nepriklausomas? Nemanau.
Manau, temokome jį, kad mamytė ir tėvelis jo poreikiais rūpinasi nuo ryto iki vakaro, bet ne naktimis. Žinau, labai supaprastinau, ir jūs tikrai to nesiekiate, bet pažiūrėkite į tai vaiko akimis: kaip jis įvertins jūsų veiksmus ir ketinimus, juolab kad jo smegenys dar nesubrendusios ir jis negeba mąstyti racionaliai kaip suaugęs?
Įsivaizduokite, koks sutrikęs jis turėtų būti. Pagalvokite, o jei jūsų partneris tik pusę laiko būtų jums geras, atjaučiantis ir supratingas? Ar pasitikėtumėte ir kliautumėtės juo? Žinoma, ne. Ar būtent tai norite pasakyti savo vaikui?
Paimti ant rankų, paguldyti, greitai sugrįžti ir pamažu išeiti
O ką reiškia paimti ant rankų, paguldyti, atskubėti į kambarį vos jam pravirkus, tačiau nesuteikti to, ko jis iš tiesų nori (jūsų artumo – ir fizinio, ir emocinio), arba kas naktį stumti kėdę vis toliau nuo lopšio ar lovelės? Šie metodai dažnai liaupsinami kaip švelnus kontroliuojamo verkimo ir išsiverkimo pakaitalas. Tačiau jie anaiptol ne švelnūs. Ar jie atitinka ilgalaikius jūsų tėvystės tikslus? Ar naudodamiesi jais gerbsite vaiko poreikius? Ar įtikinsite jį, kad visada pagelbėsite? Ar taip kuriate stiprius, patikimus saitus su juo? Ar padedate jam suprasti, kad kitų jausmai yra svarbūs? Vėlgi nemanau. Taip elgėsi daktaro Džekilo ir pono Haido tėvas iš Stevensono romano – mylintis, atjaučiantis ir dėmesingas dieną, bet šaltas, atitolęs ir nereaguojantis naktį. Kokių jausmų tai sukelia vaikui? Trikdo ir skaudina.
Miego įgūdžius ugdantis laikrodis
Laikrodžiai su mielų gyvūnėlių, atsimerkiančių rytais, snukučiais, šviečiantys laikrodžiai, atėjus rytui ar vakarui užsidegantys ar keičiantys spalvas, meilūs miegančių arba žaidžiančių žvėrelių paveikslėliai – gali pasirodyti, kad tai švelnus sprendimas. Bet kokią pasąmoninę žinią perduodame vaikui kabindami tokius laikrodžius? Būsiu greta tavęs tada, kai man atrodys tinkama. Jei laikrodis miega, tavo poreikiai turi palaukti. O galbūt tokią: aš nuspręsiu, kiek tu turi miegoti, kad ir ko tavo organizmas norėtų, nes pažįstu jį geriau nei tu. Nė neabejoju, kad dauguma tėvų nė neketina sakyti tokių dalykų savo vaikams ir tokį laikrodį įsigyja skatinami geriausių norų. Tačiau mąstykite kaip vaikas: kad ir kaip jis džiūgautų turėdamas savo laikrodį, džiaugsmas kaip mat išgaruos, kai supras, kad jis diktuoja, kiek laiko galima praleisti su tėvais. Ir tada viskas atrodo ne taip jau ir miela.
Kova dėl miego – laimėtojai ir pralaimėtojai
Įsivaizduokite – kovą dėl miego vieni laimi, kiti pralaimi. Dar kartą perskaitykite jau aptartus migdymo metodus ir įsivaizduokite, kad jie suveikė. Davė trokštamų rezultatų – vaikas pasidavė ir užmigo. Kas laimėjo? Tėvai? Valio, tai bent pergalė: pagaliau mažylis miega, priešaky visos nakties poilsis, matyti nežmoniško nuovargio pabaiga, rodos, grįžta normalus gyvenimas. O tai kas pralaimėjo? Jei tėvai laimėjo, tai vaikas, žinoma, pralaimėjo? Šiaip ar taip, vis tiek negavo iš tėvų to, ko jam labai reikėjo. Neteko – ir tai blogiausia.
Neteko pasitikėjimo tėvais, prarado mažą dalelę savęs – ne tik dabar, bet ir ateičiai. Laimėdami grumtynes vakarais vaiką visada pažeminame iki pralaimėtojo. Ar tikrai to norite? Ar žvelgiant vaiko akimis pergalė išties tokia saldi? Žinoma, kai kurie specialistai bandytų jus įtikinti, kad visa tai – vaiko gerovei, kad miegas gyvybiškai svarbus ir nepailsėjęs mažylis susirgs, tad padedate jam užmigti jo paties labui.
Apmaudžiausia štai kas: jūs dėl miego stygiaus esate pažeidžiami, bet jūsų vaikai – dešimtkart labiau. Iš tikrųjų vaikui reikia jūsų. Privalote būti savo vaiko gynėjai ir sergėtojai, saugoti jį naktį – šiuo tamsiu ir gąsdinančiu paros metu jis tik jus ir teturi. Esmė – surasti jūsų ir mažylio emocinius bei fizinius poreikius tenkinantį sprendimą. Tai neturėtų būti „ar – arba“, kaip rodytų metodai, nuo kurių pradėjau šį skyrių. Jūs turite poreikių, o jūsų vaikas turi savųjų, ir nėra jokio stebuklingo visus juos tenkinančio sprendimo, tačiau galima imtis visiems priimtinų ir švelnesnių būdų. Apie tai kituose šios knygos skyriuose.
Dovanų ir pagyrų, skirtų miegui skatinti, kritika
Ar galima vaiką girti ir apdovanoti už tai, kad miega visą naktį, klusniai eina gulti ar lieka savo kambaryje? Jeigu jis gauna lipdukų, galybę liaupsių, o gerai elgdamasis gal net ir dovaną, juk nusipelnė, tiesa? Ar tikrai tai nemenkina jo besivystančios asmenybės? Tikrai neprieštarauja jūsų ilgalaikiams vaiko auginimo tikslams? Pagalvokite darkart.
Kas iš tikrųjų atsitinka, kai apdovanojate ar giriate vaiką už tai, kad jis miegojo taip, kaip norite? Jam išties įteikiamas lipdukas ar naujas meškutis, tik ar jam to reikia? Ar atsiliepėte naktį jam ko nors prireikus? Ar atsižvelgėte į jo baimę, alkį ar norą būti arčiau ir nurimti? Ar atjautėte ir stengėtės suprasti, kaip jis jaučiasi, pripažinote jo labai tikrą nerimą? O gal jis buvo mokomas užgniaužti savo poreikius, slėpti nuo jūsų tikruosius jausmus? Kaip ateityje tai gali paveikti jūsų santykius?
Ar lipdukams praradus savo vertę neteks nuolat papirkinėti jo žaislais, o gal net ir pinigais? Ar tai tikrai puoselėja nuoširdžius, patikimus ir pagarbius tarpusavio ryšius? Nemanau.
O kaip besąlygiškos meilės vaikui idėja – ar dera čia pagyros ir dovanos už ramų miegą? Ką jūs iš tiesų jam sakote? Aš išties myliu tave tik tada, kai naktį tyliai būni savo kambaryje ir duodi man ramybę? O gal – aš myliu tave, bet naktį ilsėtis ir iki ryto neregėti tavęs akyse man patinka dar labiau? Sąlyginė meilė, ar bent jos nuovoka, nors aš esu tikra, kad savo vaiką mylite iš tiesų besąlygiškai, yra slidžios nuokalnės pradžia, ji moko vaiką, kad meilė kitiems gali būti suderėta ar suklastota. Netrukus jis pradės teirautis: „Kas man už tai, jei tą padarysiu?“ arba: „Ką man duosi, jei taip padarysiu?“ O kas bus ateityje – ko jį išmokysite apie artimus ryšius? Mylėti ir priimti būsimą partnerį tokį, koks yra, ar kad meilė kelia reikalavimų ir turi išlygų? Ko jūs mokote juos apie save pačius? Tai man svarbiausia. Kad ir kaip tai patrauklu, dovanos ir pagyros tik atrodo „švelnūs“, „smagūs“ ir „veiksmingi“ būdai, bet pagalvokite apie ilgalaikę jų prasmę.
Ištrauka iš knygos
„Ramaus miego knyga“ padės susigrąžinti ramų miegą ne tik vaikams
Sarah Ockwell-Smith. Ramaus miego knyga: praktinis vadovas auginantiems naujagimius, kūdikius ir ikimokyklinukus. Iš anglų kalbos vertė Vytenė Menkevičienė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 303 p.
Dailininkė Asta Puikienė
Kūdikio atėjimas į šeimą – didžiulė laimė. Tačiau tėvų džiaugsmas greitai ima blėsti, jei kas naktį juos pažadina verksmas. Pagalvokite, juk taip nutinka kelis ar net keliolika kartų per naktį. O jei tai tęsiasi metus, dvejus… penkerius? Tikriausiai dauguma tėvų galėtų papasakoti įvairiausių naktinių istorijų iš savo patirties. Galbūt pažįstate ir tokių, kuriems drauge su vaikais ilgiau ar trumpiau teko nemiegoti visai. Ką daryti, kad jums taip neatsitiktų? Kaip elgtis, jei kūdikis naktį jus vis pažadina? Ko griebtis, jei ūgtelėjęs vaikas bijo eiti miegoti ar naktį pašoka iš lovos? Kaip visai šeimai atgauti saldų miegą ir gyvenimo džiaugsmą?
Atsakymą žino Sarah Ockwell-Smith (Sara Okvel-Smit) – britų psichologė, vaikų ugdymo specialistė, rašytoja ir hipnoterapeutė, ypač besidominti vaikų miego problemomis, viena iš tinklalapio www.gentleparenting.co.uk įkūrėjų. „Ramaus miego knyga“ – tai vadovas, kuriame miego trūkumo iškankinti tėvai ras patarimų, kaip sureguliuoti miegą nuo pirmos naujagimio dienos iki mokyklinio amžiaus. Aptariamos pačios įvairiausios problemos: dažnas nubudimas naktimis, šlapinimasis į lovą, ikimokyklinukų košmarai ir visiškas nenoras eiti miegoti. Šioje knygoje rasite mokslinės informacijos ir linksmų nutikimų, o visų pirma – užtikrintai sakomų ir praktika patikrintų patarimų, kurie tiek tėvams, tiek ir vaikams padės susigrąžinti ramų miegą.
Puiki, praktiška, moksliniais tyrimais paremta knyga apie vaikų miegą. Šią knygą rekomenduočiau perskaityti ne tik tėveliams ir seneliams, bet ir specialistams, dirbantiems su vaikais. Knygoje pateikiamos naujausių tyrimų išvados ir aptariami paprasti, lengvai pritaikomi metodai, kurie šeimai padės paprasčiau vertinti vaikų miegą. Suvokus elementarius miego principus, geriau miegos ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.
Konferencijos „Atsakinga tėvystė“ organizatorė, trijų vaikų mama Jūratė Bortkevičienė
Pagaliau – mokslu ir žmogiškumu grįsta knyga, kuri nuramins pervargusius tėvus. Išsiverkimo metodai ir griežtos kūdikių dienotvarkės telieka istorija.
Aušra Paukštytė, knygos „Mamystė“ autorė
