Žiemos šaltis ir permainingas oras palankus įvairiems virusams – ir ne tik kvėpavimo takų ligų sukėlėjams. Nebaisus šaltis ir tiems virusams, kuriais užsikrėtę susergame žarnyno infekcija. Kaip gelbėtis užklupus šiai ligai?
Virusai knibžda šalia mūsų
Viena būdingiausių virusų, sukeliančių tokius virškinimo sutrikimus kaip viduriavimas, savybių stabilumas aplinkoje. Jie gali išgyventi esant žemai vandens ir oro temperatūrai, maždaug 10–15 dienų išsilaiko ant durų rankenų, kitų kietų paviršių, žaislų, kuriuos lietė sergantis vaikas. Infekcija gali būti perduodama per virusais užterštą maistą ir vandenį. Virusai atsparūs ir išdžiūvimui, ir užšaldymui, nesunaikina jų dezinfekciniai skysčiai, gali paveikti tik chloro turintys preparatai.
Sergantis žmogus pradeda išskirti virusus dar neprasidėjus viduriavimui – inkubaciniu periodu, kai jokių infekcijos požymių nejaučia. Viduriuojant su išmatomis išsiskiria dideli užrato kiekiai, o susargdina tik kelios viruso dalelės. Todėl žarnyno infekcija greitai išplinta vaikų kolektyvuose ir šeimose. Besinaudodami tais pačiais daiktais užsikrečia ir sveiki vaikai, ir suaugusieji. Vaikai užsikrečia ypatingai greitai dėl prastų rankų higienos įgūdžių. Nešvarios rankos – pagrindinis užkrato perdavimo šaltinis.
Tėvams nederėtų ignoruoti žarnyno infekcijos simptomų: jeigu vaikas suviduriavo, apsivėmė, neleiskite jo į darželį, mokyklą ar kitą kolektyvą, nes kaipmat užsikrės kiti.
Vaikai serga sunkiau
Virusai, patekę į virškinamąjį traktą, pažeidžia plonosios žarnos epitelį ir sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Todėl sutrinka natrio, kalcio, vandens, angliavandenių apykaita. Prasideda viduriavimas, vėmimas, kamuoja pilvo skausmas, pakyla temperatūra. Prie šių požymių prisideda silpnumas, vangumas, gali skaudėti galvą. Kai kurie žarnyno virusai perduodami per orą ir gali sukelti panašius kaip peršalimo ligos požymius.
Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- ir noro- virusai. Šios ligos puola bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau užklumpa žiemą ir ankstyvą pavasarį. Mažiems vaikams jos gali lemti rimtas sveikatos problemas.
Rotavirusinė infekcija sunkesnė, o sergant norovirusine liga simptomai gali būti silpnesni. Rotavirusai yra dažniausia priežastis, dėl kurios sunkiai viduriuoja kūdikiai ir maži vaikai. Dauguma iki 5 metų nors kartą perserga šia infekcija. Užsikrečiama ir per orą – sergantis žmogus išskiria virusus į aplinką kosėdamas ar čiaudėdamas. Todėl gali atsirasti lengvi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai.
Inkubacinis ligos periodas užsikrėtus trunka 24–72 valandas. Po to ligonis pradeda viduriuoti ir vemti, skauda pilvą. Karščiavimas gali būti nedidelis ir stiprus. Nuo rotavirusinės infekcijos veiksmingiausiai apsaugo skiepai, kuriais iki 32 savaičių amžiaus kūdikiai skiepijami nemokamai.
Norovirusine infekcija sergantys vaikai vemia dažniau nei suaugusieji. O vemiant susidarantys aerozoliai – dar vienas užkrato šaltinis. Inkubacinis ligos laikotarpis 12–48 val. Daugiausia virusų išsiskiria pirmomis ligos dienomis, jų susidaro dar 2–4 savaites. Simptomai paprastai tęsiasi nuo vienos iki trijų parų, tačiau galima sirgti ir besimptome ligos forma.
Adenovirusai taip pat pasklinda ne tik su išmatomis, bet ir oru. Be viduriavimo ir vėmimo, atsiranda gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas, akių paraudimas ir perštėjimas, odos bėrimai.
Adenovirusine žarnyno infekcija dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Liga greičiau užklumpa kūdikius ir žmones, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Šios ligos inkubacinis periodas ilgesnis – 4–12 dienų. Sergama nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
Dehidratacija – vaikams ypač pavojinga viduriavimo pasekmė
Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir mineralų. Todėl dehidratacija – viena iš dažniausių viduriavimo komplikacijų. Viduriavimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams, kurie greitai netenka organizmui būtinų skysčių. Praradus daug skysčių išsausėja oda ir gleivinės, atsiranda troškulys, silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, rečiau šlapinamasi.Dėl užsitęsusios dehidratacijos gali sutrikti inkstų ir smegenų veikla.
Tik prasidėjus viduriavimui svarbu mažais gurkšneliais gerti užtektinai skysčių. Girdykite vaiką vandeniu, arbatomis, duokite natūralaus sultinio. Netinka saldūs, gazuoti gėrimai. Esant sunkesnei ligai, gali prireikti rehidratacinio tirpalo, kurį galima įsigyti vaistinėje.
Viduriuojant reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo, riebaluose kepto, konservuoto maisto, daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių. Nedera valgyti dujų susidarymą skatinančių pupelių, kopūstų, svogūnų, slyvų, kriaušių.
Svarbu atkurti mikrobiotos pusiausvyrą
Viduriuojant žarnyne susidaro nepalankios sąlygos gerosioms bakterijoms ir ima sparčiai daugintis patogeniniai mikroorganizmai. T. y. pažeidžiama mikrobiotos pusiausvyra. Patogenų gaminamos toksinės medžiagos dar labiau sutrikdo virškinimą, maistinių medžiagų įsisavinimą ir imuninį atsaką.
Gerosios žarnyno bakterijos svarbios virškinimui ir medžiagų apykaitai, prisideda prie tam tikrų vitaminų ir mineralų sintezės bei padeda palaikyti imuninę sistemą kovojant su virusinėmis ligomis. Esant bet kokios kilmės viduriavimui, svarbus uždavinys atkurti gerųjų bakterijų kiekį, kuris lemia natūralią mikrobiotos pusiausvyrą. Todėl nuo pat viduriavimo pradžios patariama vartoti probiotikus.
Vienas iš tokių probiotikų – mieliagrybis Saccharomyces boulardii, kuris negyvena natūralioje žarnyno mikrobiotoje. Tačiau jis pasižymi panašiomis savybėmis, kaip normali mikrobiota, dėl kurių naudingas kaip probiotikas. Jis stabdo kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi ir slopina jų toksinų poveikį, stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą ir imunitetą.
S. boulardii skatina plonojo žarnyno epitelio ląstelių enterocitų brandą. Šios ląstelės atsakingos už virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą, taip pat už žarnyno gleivinės barjerinės funkcijos formavimąsi. Mieliagrybis skatina imunoglobulino A (IgA) sintezę, todėl stiprėja organizmo gynyba nuo virusų.
Patekus šiam mieliagrybiui į organizmą, susidaro didelė jo koncentracija, o, nutraukus vartojimą, jis pasišalina iš žarnyno per kelias dienas. S. boulardii išlieka gyvas rūgščioje skrandžio aplinkoje, nesunaikina jo virškinimo fermentai. Taigi, lengvai pasiekia žarnyną. S. boulardii sumažina tuštinimosi dažnį ir maždaug para sutrumpina viduriavimą. Todėl prarandama mažiau skysčių ir mažesnis dehidratacijos pavojus.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
