Šaltuoju sezonu aplink mus daugybė virusų, galinčių sukelti įvairias ligas. Gripo, peršalimo ir įvairių COVID-19 atmainų simptomai panašūs, todėl lengva tarp jų pasiklysti. Norint išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, svarbu žinoti, kokiais virusais užsikrėtėme, ir kada reikėtų kreiptis į gydytojus.
Ar galime patys atskirti, kuria liga susirgome?
Iš pirmo žvilgsnio visos trys ligos atrodo panašios: skauda gerklę, pakyla temperatūra, kamuoja kosulys ir silpnumas. Tačiau skiriasi požymių stiprumas ir gali prisidėti papildomi negalavimai. Išsiaiškinti ligą svarbu, kad pradėtume tinkamai gydytis, o, esant sunkesniems negalavimams, suskubtume pas gydytoją.
Paprasto peršalimo, kurį sukelia rinovirusai, požymiai lengvesni. Liga prasideda laipsniškai: atsiranda sloga, lengvas gerklės perštėjimas, čiaudulys, šiek tiek gali pakilti temperatūra, tačiau savijauta gana pakenčiama ir jėgas atimantis silpnumas apninka rečiau. Inkubacinis paprasto peršalimo laikotarpis 1–3 paros, pasveikstama per 5–7 dienas.
Gripo inkubacinis laikotarpis 2–4 paros. Liga dažnai prasideda staiga, jai būdinga aukšta temperatūra, kuri šokteli per 38,5 °C, krečia šaltis, stipriai maudžia visą kūną, labai skauda galvą, silpna, kamuoja sausas kosulys, sloga, užgula nosį. Vaikams neretai atsiranda virškinamojo trakto sutrikimai – vėmimas ir viduriavimas. Gripas tęsiasi 5–7 dienas, bet silpnumas gali išlikti kelias savaites.
Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos bruožai – stiprus gerklės skausmas ir balso prikimimas, nugaros skausmas, nuovargis. Kamuoja nosies užgulimas, sloga, kosulys, kartais prarandama uoslė ar skonis. Ligonis karščiuoja, krečia šaltis, skauda raumenis. Kai kurie skundžiasi skrandžio skausmais, pilvo pūtimu, vėmimu ir viduriavimu. Inkubacinis laikotarpis maždaug 3–4 paros, sergantieji lengva ligos forma pasveiksta per 1–2 savaites.
Skirtingai nei anksčiau, dabartinė COVID-19 rečiau pažeidžia plaučius, sukeldama kvėpavimo nepakankamumą. Tačiau svarbu stebėti simptomus, ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Kūdikiai, nėščiosios, vyresni bei lėtinėmis ligomis sergantys žmonės gali sirgti sunkiomis gripo ir COVID-19 formomis.
Abejojate – pasidarykite testą
Vis dėlto šias ligas nesunku supainioti, nes dažniausiai skirtumai nėra tokie, kad galima būtų nedvejoti. Pavyzdžiui, naujesni koronaviruso variantai dažniausiai paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus.
Įtarus rimtesnę ligą geriausia pasidaryti greitąjį antigenų testą. Jam parodžius teigiamą gripo ar COVID-19 rezultatą, geriausia, kad jų gydymas būtų kontroliuojamas mediko. Šios ligos gali sukelti pavojingas komplikacijas, viena iš kurių plaučių uždegimas.
Šaltuoju sezonu, kai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose ir lengvai galime užsikrėsti vieni nuo kitų, labai svarbu užkirsti kelią gripui ir COVID-19 skiepijantis. Kiekvieną sezoną skiepijama atnaujintomis vakcinomis pagal tuo metu cirkuliuojančius virusus. Skiepai padeda išvengti sunkių ligos formų ir pavojingų komplikacijų. Pasiskiepijęs žmogus gali susirgti, tačiau infekcijos požymiai bus silpnesni.
Jeigu nespėjote pasiskiepyti rudenį, nėra per vėlu tai padaryti ir žiemą. Sezonine gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp kurių – nėščiosios, 2–7 metų vaikai, bet kurio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. COVID-19 skiepai nemokami visiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Galima pasiskiepyti abiejomis vakcinomis iš karto. Tai yra saugus ir patogus būdas pasiruošti virusų aktyvumo laikotarpiui.
Kada būtina gydytojo apžiūra?
Sergant bet kuria liga svarbus poilsis, šilti gėrimai, simptomus palengvinančios priemonės. Vaistinėse gausu preparatų, padedančių pagerinti sergančiojo būklę. Nepamirškite, kad karščiavimą paprastai mažiname tik tada, kai temperatūra viršija 38,5 °C arba sunkiai toleruojama. Aukštą temperatūrą ir skausmą padės susilpninti paracetamolis ar ibuprofenas, gerklės perštėjimą sumažins purškalas arba pastilės, nosies purškalai ar lašai leis lengviau kvėpuoti, kosulį palengvins specialūs sirupai.
Paprastas peršalimas praeina net ir pernelyg uoliai negydomas vaistais. Bet dažniausiai norime pagerinti savijautą, tad pasitelkiame jų pagalbą.
Esant stipriems infekcijos požymiams gali prireikti tyrimų ir specifinio gydymo, taigi, be gydytojo neapsieisite. Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu:
- 3 dienas nemažėja aukšta temperatūra;
- atsiranda dusulys, skausmas ar spaudimas krūtinėje;
- po trumpalaikio pagerėjimo būklė staiga pablogėja;
- simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų;
- suserga mažesnis nei 3 mėn. kūdikis.
Kas padeda apsisaugoti?
Kad apsisaugotume nuo kvėpavimo takų infekcijų, laikomės paprastų taisyklių. Svarbi asmens higiena: dažniau plauname rankas, neliečiame paviršių viešose vietose, nes jie gali būti užteršti virusais. Neplautomis rankomis nedera liesti akis, nosį ir burną. Kad virusus išvaikytume iš namų, dažnai juos vėdiname skersvėju ir drėgnai valome, drėkiname namų orą.
Aktyviu infekcijų siautėjimo metu vengiame vietų, kuriose susiburia daug žmonių. Vengiame glaudžių kontaktų su žmonėmis, jaučiančiais peršalimo ligos simptomus, nesidaliname su jais daiktais.
Pajutę į peršalimą panašius simptomus, neiname iš namų, į darželį ar mokyklą nevedame sunegalavusio vaiko. Čiaudėdami ir kosėdami, kad apsaugotume kitus, užsidengiame nosį ir burną. Sloguodami naudojame vienkartines nosinaites, o nešvarias iš karto išmetame.
Atsparumas ligoms priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Stipriname organizmą, sveikai maitinamės, gerai išsimiegame ir daugiau judame.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
