Ar įmanoma sulieknėti būnant epikūrininku?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ir būti epikūrininku, ir numesti svorio. Pacientai man dažnai primena, kad jie mėgsta lėbauti ir mėgaujasi maistu! Tuo neabejoju ir pasakyčiau, kad, norint sulieknėti, būtina mėgti valgyti. Esu įsitikinęs – jei valgoma su malonumu, ne visuomet storėjama. Jei mėgstate maistą, juo mėgaujatės, retai kada priaugsite svorio.
Iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, kaip valgote – greitai ar lėtai. Jei maistą kimšte kimšite, valgysite greitai ir daug. Ir atvirkščiai, jeigu skanausite, greičiau pajusite pilnatvę, nebebūsite alkanas. Sotumo pojūtis atsiranda po dvidešimties minučių. Vadinasi, kuo labiau mėgausitės maistu, tuo mažiau jo suvalgysite. Mano skyriuje lieknėjimo programų dalyviams rengiamos degustacijos. Labai svarbu valgyti lėtai, jaučiant malonumą. Daugelis pacientų nustoja tvardytis ir puola maitintis kompulsyviai dėl pernelyg stiprių emocijų: jie net nežino, kad maistu galima mėgautis. Gana daug žmonių ryja maistą dideliais kiekiais, net ir nebūdami alkani, ir nepajėgia sustoti.
MĖGAVIMASIS MAISTU – NATŪRALUS, BET NEBŪTINAS MALONUMAS
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, Epikūrui mėgavimasis maistu atrodė beprasmis dalykas, kurio reikėtų vengti! Žinoma, malonumas, kurį jaučiame valgydami skanius patiekalus, yra natūralus, tačiau, Epikūro nuomone, nebūtinas. Šis filosofas žengia dar toliau – draudžia malonumus, kurie, anot jo, nėra nei natūralūs, nei būtini (pavyzdžiui, garbė, šlovė, turtai). Taigi jo filosofija – tai nuosaikumo filosofija.
Ar kartais svarstote, kas būtų, jei atsisakytumėte kokio nors malonumo? Kas nutinka, kai valgote kompulsyviai? Argi tai malonu? Epikūras pataria elgtis taip, tarsi būtume stebimi, ir ragina mus būti savo pačių teisėjais. Jis siūlo malonumo siekti protingai, su saiku. Epikūras įspėja: nesugadinkite dabarties akimirkos trokšdami, ko stokojate. Paklauskite savęs, kas nutiktų, jei nesuvalgytumėte šokoladinio saldainio, kurio taip geidžiate. Žinoma, jums jo norėtųsi, bet argi tas stygius toks jau neištveriamas?
Kalbėdamas apie naudingus ir būtinus malonumus, Epikūras mini žinias ir draugystę. Iš tiesų labai dažnai naudinga išmokti naujų dalykų, turinčių ilgalaikę vertę. Pavyzdžiui, norint sulieknėti, būtina išmanyti mitybos pagrindus. Kur esama paslėptų riebalų, kokių maisto produktų turėtumėte vartoti mažiau, – tai naudingos ir netgi būtinos žinios.
IŠMOKTI VALGYTI – NAUDINGAS, ILGALAIKIS IR BŪTINAS MALONUMAS
Pasistenkite daugiau sužinoti apie mitybą: tokios žinios teikia ilgalaikę naudą! Subalansuotai maitintis reikėtų visą laiką.
Pavyzdžiui, pažvelkite į savo lėkštę: pusę jos turėtų užimti daržovės arba salotos, ketvirtį – krakmolo turintys produktai (makaronai, ryžiai, bulvės arba duona), o kitą ketvirtį – baltyminis maistas (mėsa, žuvis arba sūris).
Daržovės
Krakmolo turintys produktai
Baltyminis maistas
Sumažinkite riebalų kiekį!
Be to, turėtumėte valgyti tris kartus per dieną – taip maistą paskirstysite tolygiai ir neišalksite. Tarp valgių galite net kelis kartus užkąsti: geriausia vaisių, jogurto ar grūdų batonėlių. Galiausiai atkreipkite dėmesį į riebalus – net ir į paslėptus – ir venkite jų. Dažniausiai svorio priaugama dėl to, kad valgoma per daug, per riebiai ir per saldžiai. Kita dažna priežastis – vartojama pernelyg daug saldžių gėrimų ir alkoholio.
Galima pamanyti, kad į vieną pastraipą telpanti mitybos taisyklių santrauka byloja apie pernelyg didelį pasitikėjimą savimi, tačiau šias taisykles galima išdėstyti ir bendrais bruožais. Žinoma, reikšmės turi ir troškimai, kompensacija. Problemas, susijusias su valgymo sutrikimais (apie juos dar kalbėsime vėliau) privalome spręsti.
DRAUGYSTĖ – ILGALAIKIS IR BŪTINAS MALONUMAS
„Mums padeda ne tiek draugų parama,
kiek mūsų kliovimasis šia parama.“
Epikūras
Jei norite išlaikyti pasiektą svorį, jums reikia trijų draugų! Trijų žmonių, kuriais galite pasitikėti. Sulieknėti ir išlaikyti pasiektą svorį be paramos sunku, net neįmanoma. Kaip teigė Epikūras, svarbu ne tiek draugo parama, kiek jūsų pasitikėjimas juo.
Draugas turėtų būti toks, kad su juo galėtumėte kalbėtis kaip su savimi – tarytum sudarytumėte su juo simbiozę. Jis turėtų jus visiškai suprasti. Jam net galėtumėte patikėti paslaptis, kurių niekada niekam neatskleidėte. Išliejus širdį labai palengvėja, todėl nuostabu turėti draugą, kuriam galima išsipasakoti. Jei savo draugą mylėsite kaip save patį, turėsite unikalią galimybę būti laimingesnis. Malonumas turėti draugą būtinas ne tik norint jaustis laimingam, bet ir siekiant įveikti valgymo sutrikimus. Laimė ir meilė kompensuoja daug frustracijų ir padeda nepamesti galvos valgant.
GAMTA – ILGALAIKIS IR BŪTINAS MALONUMAS
Graži gamta – nuostabus dalykas. Mes pernelyg retai ja grožimės. Dažnai gamtą labiausiai vertina neturtingiausi mano pacientai. Ji prieinama visiems – ir netgi nemokamai. Gydant nutukimą, labai svarbu savimi rūpintis kaip augalu. Reguliariai laistyti augalą atrodo savaime suprantama, bet jei pamiršite tai padaryti arba jį perlaistysite, augalas ims sirgti. Valgykite tiek, kiek reikia, – nei per daug, nei per mažai. Gydydami antsvorio kamuojamus pacientus, siūlome jiems „sodo terapiją“. Sodinti, laistyti, ravėti, skinti vaisius, grožėtis gėlėmis – štai ką reikia daryti per šiuos užsiėmimus. Pacientai, kurie užsuka palaistyti augalų net ir tuomet, kai užsiėmimai nevyksta, arba keletą augalų pasisodina namie, netenka daugiau svorio nei tie, kurie dalyvauja toje pačioje programoje, bet nelanko „sodo terapijos“ užsiėmimų.
MALONUMŲ SIEKITE PROTINGAI
Epikūras mus ragina malonumų siekti protingai. Tuomet galėtume gyventi ramiai, nesijaudindami dėl to, ko neturime. Mat nesamų dalykų, kuriuos norėtume turėti, troškimas sugadina tuos malonumus, kuriais galime džiaugtis jau dabar. Kaip minėjau, mano pacientai labai dažnai jaučia frustraciją – jie linkę nuolat trokšti daugiau. Netgi sakyčiau, kad viena iš nutukimo priežasčių – tai frustracijos netoleravimas. Vartotojiška visuomenė mus stumia geisti vis daugiau kuo pigesnių ir kuo lengviau įgyjamų dalykų. Atsikratykite nepasitenkinimo jausmo. Pagalvokite apie savo turimus turtus – veikiausiai tai dalykai, kurių troškote. Tad naudokitės jais šiandien, dabar. Epikūras priduria, kad tiems, kurie nemoka pasitenkinti mažu, nieko nepakanka. Jis skatina mus nuolat netrokšti vis daugiau.
Jei turime nedaug, turėtume pasitenkinti mažu. Savo „Laiške Menoikėjui“ Epikūras teigia, kad „labiausiai mėgaujasi prabanga tie, kuriems ji mažiausiai reikalinga“. Jis tęsia: „(…) visa tai, kas reikalinga mūsų prigimčiai, lengvai pasiekiama, o tai, kas yra tuščia, t. y. nereikalinga, – sunkiai pasiekiama.“ Iš tikrųjų obuolį nuskinti lengviau, nei aptikti obuolių pyragą „Šarlotė“. Toliau Epikūras rašo: „Ir paprasti valgiai, kai vos apsiginama nuo bado kančios, teikia tokį pat malonumą kaip ir prabangus gyvenimo būdas.“ Jis duoda pavyzdį: miežinė duona, užgeriant vandeniu, teikia didžiausią malonumą, jeigu ją valgantis žmogus yra išalkęs. Epikūras daro išvadą: „Valgant prastą ir pigų maistą, ir sveikata stiprėja.“[1]
DŽIAUKITĖS MALONIU GYVENIMU
Kad gyvenimas būtų malonus, pirmiausia reikėtų mėgautis juo, jausti malonumą vien dėl to, kad esi, gyventi taip, tarsi tai būtų pirma ir paskutinė tavo gyvenimo diena. Mūsų egzistavimas – grynas atsitiktinumas ir unikalus stebuklas. Tačiau būtų labai pasipūtėliška aiškinti, kad gyvenimas yra gražus, žmogui, kuris buvo išjuoktas, pažemintas, atleistas iš darbo arba neteko artimojo. Vis dėlto stenkitės gyventi dabartimi. Jei vieną dieną jums nieko nebeskauda, mėgaukitės ta akimirka. Jei kurį laiką nebejaučiate nerimo sutrikimų, džiaukitės, neieškokite, dėl ko galėtumėte nerimauti.
Pasak Epikūro, „neįmanoma maloniai gyventi, negyvenant protingai“[2]. Jis pataria mums vengti kraštutinumų, nelėbauti, negirtuokliauti.
Atrodo, kad Epikūrui malonumas – tai malonumas gyventi, o ne pulti į kraštutinumus. Filosofas moko gyventi ramiai ir protingai siekti naudingų, būtinų malonumų. Taigi galite būti epikūrininkas ir suliek-
nėti… ir netgi išlaikyti pasiektą svorį!
[1] „Epikūras sveikina Menoikėją“, Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika, iš lotynų k. vertė R. Mironas. Vilnius: Mintis, 1977, p. 305 (Vert. past.).
Ištrauka iš knygos LIEKNĖJIMO FILOSOFIJA
