Šeštasis mėnuo

Šeštasis Aurijaus mėnuo. Svoris – 8000 g, ūgis – 69 cm.

Ko išmoko. Valio!!! Naujųjų Metų išvakarėse pagaliau pavyko pagauti savo kojos didijį pirštą ir įsikišti jį į burną. Tėvams maloni dovanėlė, o sūneliui dar vienas savęs pažinimo etapas ir naujas užsiėmimas. Pasirodo, kojos pirštas labai skanus ir, svarbiausia, labai patogus mažai burnytei, taip godžiai jį galima čiulpti.

Vis dar tyrinėja rankytes – pakelia delniukus į viršų ir apžiūrinėja rankytes iš visų pusių, išskiečia pirštukus ir vėl suglaudžia. Kartais paimdamas mamos arba tėčio ranką idėmiai ją apžiūri , o paskui – savąją (tikriausiai stebisi, kaip ranka gali būti tokia didelė).

Neilgai mama džiaugėsi turėdama ilgesnius nei tėčio plaukus, už kurių slepiasi ausys. Sūnelis greitai suprato, kad pačiupus mamą už plaukų galima ją prisitraukti arti savęs ir pačiupti ausis, kurios slepiasi už plaukų.

Jei nori atkreipti į savę dėmesį – kosti.

Moka gąsdinti (riaumoja kaip meškutė), kai gąsdina jei sakai „bijau-bijau“ pradeda dar labiau gąsdinti.

Išgirdęs vaikišką linksmą dainelę pradeda mosikuoti rankytėmis ir spardytis kojytėmis, kai muzika nutyla – suklusta, įjungus muziką vėl toliau „šoka“.

Dienotvarkė

Miega taip pat, kaip ir penktą mėnesį, tik kartais pasitaiko bemiegių naktų (tikriausiai dantukai kalasi). Verkia kai nori miegoti, arba kai mama atima žaislą, norėdama sūnelį aprengti, dar kartais verkia rengiamas (labai patinka gulinėti plikam).

Valgo mamos pieną (kas 2-3 val., po 4 – 6 min.) ir daržovienę per pietus (pradėjo nuo moliūgo maišyto su mamos pienu, po 6 dienų moliūgas + bulvė, dar po 4 dienų moliūgas + bulvė + morka. Dar ragavo briuselio kopūtų ir paprasto kopūsto.). Vakarais valgo tarkuotą obuoliuką, ragavo bananą, bet nepatiko.

Ir šį mėnesį vis dar maudomės 3 kartus per savaitę. Maudydamasis su ratuku Aurijus, pliuškendamasis plaukioja per visą vonią ir taško tėvelius. Toks jausmas, kad sūneliui kažkas įjungė elektrinį varikliuką.

Į lauką einame kiekvieną dieną ir miegame pietų miego vežimėlyje lauke, prie namų. Prieš išeidami iš namų veiduką tepame kremu.

Kalba

Kievieną rytą tik pabudus iš karto pradeda kalbėti (pasakoja ką sapnavo). Kalbinamas bando atkartoti įvairius garsus. Pakartoja „ma-ma“, „vau-va“, kai prašai, kad pakartotų „pu-pa“ – juokiasi, tikriausiai labai juokingai skamba. Baigiantis šeštam mėnesiui valgydamas daržovienę sako „niam-niam“, kai mama vėluoja ruošdama daržovienę, o jau laikas valgyti, guli ir vis kartoja „niam-niam, niam-niam“. Mamai tenka greičiau suktis, kad pamaitintų alkaną sūnelį.

Kartais, kai ką nors pasakoji, tyli ir įdėmiai klausosi. Baigi pasakojimą ir išgirsti – „kąąą“? arba- „ne“.

Reaguoja į šviesą, garsą, žaisliuką, kalbinimą, mamos ar tėčio veidą…

Reaguoja į viską ką tik pamato naujo arba išgirsta negirdėto (garsesnio garso išsigąsta). Reikia viską pačiupinėti, viską pamatyti. Jau beveik visos užuolaidos namie iščiupinėtos ir paragautos.

Kai būname svečiuose apčiupinėja visus paviršius, ant kurių tenka gulėti, įdėmiai apžiūri kas yra aplinkui ir ,žinoma visur randa televizorių – mieliausią ir nuostabiausią (dar kol kas) „žaislą“ pasaulyje.

Gydytojo patarimai

Gydytoja patarė pradėti primaitinimą.

Trumpai: gydytojai apie šeštojo mėnesio ypatumus

Kai kurių kūdikių raumenys dar nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų savarankiškai sėdėti. Bet, jeigu mažylis pats stengiasi sėstis, tegu įsikimba į jūsų pirštus , ir atsisėda pats, kiek gali. Tokią mankštą galima kartoti keletą kartų per dieną, kol mažyliui patinka.

Kol kūdikis nesėdi pats, nesodinkite jo, paremdami pagalvėmis.

Netraukite kūdikio už rankų, bandydami jį sodinti ar kelti, nes jo rankų raumenys ir raiščiai nėra tokie stiprūs, kad atlaikytų vaiko svorį. Gulintį kūdikį imkite negiliai po pažastimis pakišę rankas, iš nugaros pusės prilaikydami 4 pirštais, o iš priekio- tik nykščiu.

Mėnesio pabaigoje kūdikis pardedamas mokyti rėplioti. Priešais paguldytą ant pilvuko kūdikį, padėkite naują žaislą, o jo siekiančiam mažyliui ties pėdutėm pakiškite savo delną, kad turėtų į ką atsispirti. Nepalikite vieno rėpliojančio mažylio, nes jis gali susižeisti.

Nemanykite, kad kūdikis daug ko nesupranta. Jis suvokia namiškių balso intonacijas, todėl suaugusiųjų ginčai arba jo barimas jį neigiamai veikia.

Kūdikis vis labiau juda, todėl aprenkite jį taip, kad neperkaistų.

Jei skruostukai parausta, suprakaituoja, jam per šilta. Jeigu skruostai ir kakta pablykšta, patamsėja lūpos, o nosis atvėsta- jam šalta. Tinkamai aprengto kūdikio veidas ir lūpos įprastinės spalvos, o nosytė šilta.

Kad kūdikis greičiau užmigtų, prieš miegą jo nelinksminkite, nežaiskite judrių žaidimų, gerai išvėdinkite kambarį. Jei mažylis sunkiai užmiega, nesupuokite jo, verčiau paniūniuokite lopšinę.

Šio amžiaus kūdikiui labiausiai tinka lengvai valomi, saugūs įvairių formų ryškių spalvų žaislai, kuriuos galima paimti į rankytę. Tai- skleidžiantys muzikos garsus, šviesą, judantys žaislai. Minkšti pliušiniai, kailiniai, medžiaginiai žaislai kūdikiams neduodami, nes jų negalima plauti. Be to, juose iki 79 dienų išlieka įvairias ligas sukeliančios bakterijos. Vaikams iki pusantrų metų tinkamiausi plastikiniai ir mediniai žaislai.

Žaisdami su kūdikiu, išjunkite televizorių ar grotuvą, nes jam nėra nieko malonesnio, kaip žaisti su jumis. Ir pašalinių garsų kūdikis tuomet negirdi- jo visas dėmesys sutelkiamas į veiksmą.

Jeigu šešerių mėnesių kūdikis staiga pradeda daugiau seilėtis, tampa suirzęs, neramus ir nuolat kiša pirštukus į burną, pažiūrėkite, gal dantenose atsirado paraudusių ir patinusių vietų- taip pradeda dygti dantukai.