Vyrauja nuomonė, jog vaiko organizmas iš aplinkos gauna tai, kas reikalinga, todėl vaikui paprastai netrūksta maisto medžiagų. Vis dar yra manančių, jog jaunas organizmas geriau nei pagyvenęs susitvarko su iššūkiais, tad ir vienas kitas saldainis ar bulvytė fri nepakenks, o maisto papildai apskritai vaikams nereikalingi.
Tačiau kaip organizmas tvarkosi su mūsų iškeltais iššūkiais, priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo, mitybos įpročių bei genetinių savybių. Kartais matome, jog apleisti vaikai auga sveiki, o kilę iš gražios ir saugios aplinkos visgi serga. Tad kokios yra dažniausiai pasitaikančios būklės, dėl kurių atliekame kraujo tyrimus vaikams, ar galime jas atpažinti patys ir ką tuomet daryti?
Kodėl reikia ištirti kraują?
Galvodami apie vaiko sveikatos būklę, pirmiausiai įvertiname genetiką ir galimus rizikos faktorius. Atkreipiame dėmesį į šeimoje esančias ligas (cukrinis diabetas, nutukimas, arterinė hipertenzija, skydliaukės ligos ir pan.) – svarbu tai paminėti gydytojui. Atkreipiame dėmesį į mamos sveikatą bei susirgimus – buvęs vitaminų, geležies trūkumas, skydliaukės ligos, hipertenzija ir t.t.
Taip pat vertiname vaiko gimimo kelią, svorį, persirgtas ligas. Gimusius mažo svorio, atsiliekant raidai, esant atsikartojančioms infekcijoms, nuovargiui, bei tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste, tiriame dėl galimos geležies stokos anemijos. Išsivysčiusios pasaulio šalys stengiasi kuo anksčiau aptikti mažakraujystę ir ją gydyti, nes nuo to priklauso vaiko sveikata šiandien ir ateityje, jo raida bei pasiekimai. Deja, ligą nustačius ar pradėjus gydyti per vėlai, kai kurie pokyčiai gali būti negrįžtami. Dėl gana didelio užslėptų anemijų paplitimo, rekomenduojame atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, kuris šiuo atveju būna neinformatyvus, bet ir feritino tyrimą veniniame kraujyje.
Ką galime sužinoti iš kraujo tyrimo?
Atlikę bendrą kraujo tyrimą galime pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir nemažiau svarbius uždegiminius vaiko organizmo pokyčius, alergijas, įtarti parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais – vitamino B12 arba folio rūgšties stoką.
Pasaulyje augant nutukimo bei antro tipo cukrinio diabeto atvejams, vis dažniau tikriname cukraus kiekį vaikų kraujyje. Pirmo tipo cukrinis diabetas pasireiškia jauname amžiuje ir ūmiais simptomais, kurių neįmanoma nepastebėti. Tačiau antro tipo cukrinis diabetas, ilgus metus nesukeliantis jokių simptomų, labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, ėmė drastiškai jaunėti. Dėl cukrinio diabeto dažniau stebime vaikus, turinčius artimą giminaitį, sergantį cukralige, nutukusius, turinčius aukštesnį kraujo spaudimą, gimusius mažo svorio, mergaites, turinčias policistinių kiaušidžių sindromą, bei tuos, kurių mamos sirgo gestaciniu diabetu.
Cholesterolis – daugėja įrodymų, jog aterosklerozė prasideda dar vaikystėje, tačiau ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų. Lipidogramą vaikams atliekame tam, kad įvertintumėme mitybos įpročius, esant reikalui, paskatintumėm juos keisti, atsisakyti nesveikųjų riebalų, didinti fizinį aktyvumą.
Greičiausiai dėl pasikeitusių žmonijos mitybos įpročių vaikams vis dažniau aptinkame mikroelementų, ypatingai magnio bei vitaminų – dažniausiai vitamino B12, randamo gyvuliniuose maisto produktuose, trūkumą. Tokie vaikai skundžiasi nuovargiu, bendru silpnumu, sunkesniais atvejais – mėšlungiu, kūno dalių tirpimu, dilgčiojimu. O itin dažnai aptinkamas vitamino D trūkumas būna atsikartojančių infekcijų, nuovargio, kojų skausmų, prastos nuotaikos priežastis.
Kokios ligos dažniausiai aptinkamos vaikams?
Bent kartą per vaikystę stengiamės atlikti inkstų, kepenų tyrimus dėl galimų retesnių susirgimų ir tam, kad, esant reikalui, turėtumėme tyrimų atskaitos tašką.
Skydliaukės ligos vaikams nustatomos dažniau nei suaugusiesiems, tačiau jos gali pasitaikyti bet kokiame amžiuje. Skydliaukės sutrikimai daro įtaką vaiko nuotaikai, savijautai, augimui bei mokymuisi. Vaikai dažniausiai susiduria su skydliaukės veiklos sumažėjimu – hipotiroze. Esant skydliaukės ligoms giminėje arba esant padidėjusiam mieguistumui, odos sausėjimui, sulėtėjusiam augimui, vidurių užkietėjimui, dažnoms mėlynėms, rekomenduojama atlikti skydliaukės veiklos tyrimus.
Kaip bebūtų gaila, daug pokyčių visam gyvenimui paliekančių, bet, gydant laiku, lengvai pataisomų sutrikimų, nustatoma per vėlai. Taip nutinka, nes vaikai dar negali atskirti geros savijautos nuo palengva ryškėjančio sutrikimo, nemoka išsakyti skundų ir prašyti pagalbos. Tad, būdami vaikų rankos, ausys ir akys į pasaulio patirtis, atlikime kraujo tyrimus laiku ir atverkime savo mažiesiems langą į gyvenimą kuo plačiau!
