„Šaukštelį už mamytę, šaukštelį už tėvelį“, o dar yra sesutė ar broliukas, seneliai, dėdės ir tetos, už kuriuos taip pat reikia pavalgyti. Jeigu ši metodas neveikia, galima prisiminti visokius draudimus: „nesuvalgysi visko, neisi į kiemą“ arba „nevažiuosi su tėveliais į miestą“. Ar susimąstėte apie tai, kaip derėtų maitinti vaiką? Užaugęs vaikas valgys taip pat, kaip įprato vaikystėje, o dažno suaugusiojo antsvorio problemos – atkeliavę būtent iš tų laikų.
Vargšelis alkanas mažylis
Perdėtai vaikus globoja daugelis tėvų, o ypač toks elgesys būdingas rūpestingosioms močiutėms. Kažkodėl atrodo, kad perkrautas skrandis susijęs su sveikata, o sotus vaikas būtinai bus laimingas. Ar jūs taip nesielgiate? Aukso vidurio taisyklė šiuolaikiniame gyvenime vis dar aktuali, o nuolatiniai persivalgymai ne mažiau žalingi negu prastas ir vienarūšis maistas. Dauguma dietologų tikina, kad persivalgymas padaro didesnės žalos negu neprivalgymas.
Kodėl vaikai nevalgo?
Savaime suprantama, kad alkanas žmogus maisto neatsisakys. Be to, kiekvienas gydytojas patvirtins, kad mūsų biologiniai ritmai individualūs. Todėl natūralu, jeigu vakar vaiko apetitas buvo puikus, šiandien jis mažesnis arba visiškai prastas. Be to, organizmas pats reguliuoja savo poreikius, kad nepriaugtume papildomo svorio ir su maistu gautume tiek kalorijų, kiek reikia gerai savijautai ir veiklai.
Todėl, pavyzdžiui, sirgdamas, vaikas suvalgo daug mažiau negu būdamas sveikas. Mat jis mažai juda ir jam nereikia daugiau energijos, o pediatras patars nesistengti trūks plyš pamaitinti ligoniuką. Kitas pavyzdys – smulkutis vaikas, kuris kategoriškai atsisako suapvalėti pradžiugindamas tėvelius ir senelius putliais žandukais. Jis ištisą dieną nenuvargdamas laksto namuose ir lauke, žaidžia. Neatrodo nei nusilpęs, nei liūdnas, nei vangus – tiesiog jo organizmas visas maisto medžiagas paverčia energija ir nėra prasmės nereikalingas kalorijas kaupti juodai dienai riebaliukuose ant pilvo arba užsiauginus antrą smakrą. Toks vaikas visiškai sveikas. Todėl nekiškite jam maisto – kai išalks, jis pats paprašys.
Maistas – natūralus organizmo poreikis, o alkis ir troškulys – dar ir savisaugos instinktai. Užmirškite pamaitinti kūdikį – jis apie alkį praneš garsiu riksmu ir nenurims, kol negaus maisto. Vaikas pats jaučia, kada ir kiek jam reikia valgyti.
Skirkite atvejus, kada tikrai verta susirūpinti vaiko apetitu ir sveikata.
• Vaiko apetitas staiga labai sumažėjo arba jis visiškai nevalgo ir greitai krenta svoris.
• Mažylis išblyško, mažai juda, nuolat mieguistas ir greitai nuvargsta.
• Griežtai atsisako anksčiau mėgstamo maisto bei gardumynų.
• Pastebite, kad vaikas atrodo išsekęs.
Kada iš storuliuko belieka vieni kauliukai
Kai nuolat tėvelių ir senelių permaitinamas storuliukas paūgėja ir išeina į mokyklą, naujiems draugams jo apkūnumas anaiptol neatrodo mielas. Atvirkščiai – toks vaikas patiria psichologinį spaudimą, jis tampa pajuokos objektu, iš jo tyčiojamasi. Taigi tarp bendraklasių jis jaučiasi balta varna. Tada maistas jam tampa blogiu, nes tai – didelis svoris, kuris asocijuojasi su nelaimingu gyvenimu. Todėl jis stengiasi nutraukti begalinių persivalgymų grandinę, deja, dažnai patirdamas šeimos narių pasipriešinimą. Anksčiau ar vėliau jam tai pavyksta, bet košmariška persotintos ir riebios vaikystės patirtis išlieka visam gyvenimui.
Baimė, kad vaikas bus alkanas
Daugumai tėvelių neramu, kad neraginamas vaikas visiškai nevalgys ir liks visą dieną alkanas. Žinoma, anksčiau nuolat verčiamas valgyti vaikas, pagaliau nustojus raginti, iš pradžių mėgausis laisve ir demonstratyviai atstums lėkštę. Bet savisaugos instinktas nugalės ambicijas ir jis bus natūraliai priverstas pavalgyti. Tik svarbu, kad mažylio akiratyje nesipuikuotų sausainiai, saldainiai ir kiti saldumynai – antraip jis maitinsis tik šiais skanėstais.
Kur slypi aukso vidurys?
Patarimas leisti vaikui apsispręsti dėl maisto kiekio nereiškia, kad nereikia visiškai rūpintis jo mityba. Mažylis turi gauti visas būtinas naudingąsias medžiagas, vitaminus, taip pat kalorijas, kurių reikia jo veiklai ir augimui. Bet subalansuota mityba nereiškia, kad reikia persivalgyti. Tėvai turi objektyviai kontroliuoti situaciją ir nesistengti prikimšti vaiko skrandžio tiek, kad jam sunkiai seksis net pajudėti.
Jeigu vaikas išrankus ir nemėgsta jūsų siūlomų patiekalų, pagaminkite jam kitokių. Net iš tokio paprasto produkto kaip grikių kruopos galima pagaminti įvairiausių patiekalų, o kai kurie būtinai patiks jūsų vaikui. Tiesiog eksperimentuokite ir bandykite. Pasitelkite fantaziją ir sudominkite vaiką išradingai patiektu patiekalu. Specialistų nuomone, vaikams didelės reikšmės turi maisto spalva, konsistencija, skonis, temperatūra, taip pat –vakarienės ir pietų atmosfera. Bet neverskite ištuštinti lėkštę – palikite vaikui teisę spręsti, kiek suvalgyti. Juk jis geriau žino, kiek maisto jam telpa į skrandį.
Patarimai ir keletas gudrybių tėveliams
• Nenorinčio valgyti vaiko nevalia nei versti, nei raginti.
• Jeigu vaikas nemėgsta daržovių ar vaisių, siūlykite juos, kai jis gerokai išalko.
aptarkite su vaiku meniu, taip pat įtraukite jį į patiekalo ruošimą. Jam bus įdomu paragauti, ką pats pagamino.
• Vaiko nemėgstamus maisto produktus sumaišykite su mėgstamais.
• Dažnai keiskite patiekalų receptus ir kūrybiškai apipavidalinkite.
• Valgymas – būtinybė. Todėl neturi būti paskatinimo dovanų sąlyga.
• Valgykite drauge – gera kompanija ir nuotaika skatina apetitą.
„Dar vienas šaukštelis už mamą“ – kodėl blogai?
Specialistų nuomone, įkalbinėjimai gali būti veiksmingi, bet vaikui naudos neatneša. Paklusnūs vaikai dėl to kamuojami antsvorio. Vaikų nutukimas – dažna nūdienos problema, todėl tėveliai nuo vaikystės turėtų ugdyti tinkamus mitybos įpročius. Taip pat svarbu neslopinti vaiko instinktų, siunčiančių signalą, kuris kąsnelis nebereikalingas. Specialistų nuomone, verčiamo valgyti vaiko sotumo jausmas nusilpsta ir jis nebegali kontroliuoti maisto kiekio.
Parengė Undinė Gilė
