Alergijos – kiekvieno mažylio tėvų galvos skausmas. Kaip vystosi vaikui alergija ir kaip ją įveikti? Kuo alergija skiriasi nuo maisto netoleravimo? Į šiuos klausimus savaitiniame socialinio tinklo Instagram seminare „Mažas nėra didelis“ Laura Mazalienė pakvietė atsakyti Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorę vaikų alergologę Odiliją Rudzevičienę.
Neretai maži vaikai kenčia dėl įvairaus maisto sukeliamos alergijos, kuri dažniausiai išryškėja jau pirmaisiais gyvenimo metais. 3-7 metų vaikas alergiją maistui jau gali būti išaugęs. Suaugusiesiems alergija maisto produktams pasitaiko rečiau.
„Jei abu tėvai alergiški, tikimybė, kad šį negalavimą paveldės ir mažylis, net 60-80 proc., tačiau alergiją gali išprovokuoti ne tik paveldimumas, bet ir aplinka (tabako dūmai, užterštas oras, per daug sterili gyvenamoji vieta, buitinės dezinfekcinės medžiagos). Alergijos priežastis gali būti žarnyno mikrofloros pokyčiai, gimstant Cezario pjūvio būdu, antibiotikai, perdirbtas, nesveikas maistas ir kita“, – aiškino O. Rudzevičienė.
Maisto netoleravimas ir alergija
Gydytoja sako, kad alergiją maistui galima įrodyti: apie šią problemą byloja tam tikri požymiai ir yra nustatoma kraujo serume radus specifinius „E“ klasės antikūnus ar atlikus odos dūrio mėginį. Lėtojo tipo alergiją maistui padeda nustatyti odos lopo mėginiai. Tiksliausi alergijos maistui tyrimai – provokaciniai oraliniai mėginiai, kai medikams prižiūrint kas 20 min. vaikas yra maitinamas vis didesnėmis įtariamo alergeno porcijomis.
„Nemanykite, kad alergija išliks visą gyvenimą. Vaikas gali išaugti alergiją per keletą metų, nors tyrimai (tiek kraujo, tiek odos) gali būti teigiami dar keletą ir daugiau metų“, – pastebi medikė.
Pasak jos, pastaruoju metu išpopuliarėjusių maisto netoleravimo testų alergologai nerekomenduoja. „Maisto netoleravimo testais nustatomi ne „E“ klasės antikūnai, susidarantys alerginių reakcijų metu, bet „G“ klasės antikūnai, kurie nėra alergijos požymis,“ – aiškino O. Rudzevičienė.
Atsisakyti maisto produkto– nėra geriausia išeitis!
Dauguma tėvų mažyliui visiškai nebeduoda alergenų turinčių produktų, tačiau vaikų alergologė tokiam metodui neskuba pritarti. „Visiškai nebeduoti vaikui alergizuojančių produktų reikia tik tuo atveju, jei jam nustatyta greitojo tipo alergija, apie kurią sprendžiama, kai odos dūrio mėginiai yra teigiami ar randami specifiniai „E“ klasės antikūnai. Tačiau, jei tyrimais nustatytos tik lėtojo tipo reakcijos, pavyzdžiui, tam tikri negalavimai atsiranda tik po keleto dienų, ilgam laikui visiškai atsisakyti tokių maisto produktų nedera“, – teigė profesorė O. Rudzevičienė.
Ji pataria stebėti ir žymėtis maisto dienyne, kada buvo valgytas produktas, kokie kilo negalavimai ir kada. „Jei negalavimai neatsiranda staiga ir silpni, kas keletą mėnesių galima pabandyti duoti tokių produktų mažomis porcijomis. Tačiau, jei alergijos simptomai pastebimi, reikia vėl kelis mėnesius to produkto neduoti“, – teigė profesorė.
Besilaukiančios mamos, stengdamosi apsaugoti būsimą atžalą nuo alergijų ateityje, taip pat atsisako įvairių maisto produktų – dažniausiai pieno, kiaušinių ir riešutų. Profesorės pastebėjimu, moksliniai tyrimai tokių dietų naudos iki šiol nėra patvirtinę. Nėščiosioms ir žindyvėms yra patariama valgyti įvairų maistą ir atsisakyti produktų, kuriems ji pati alergiška.
Jei žindanti mama įtaria, kad vaikas su pienu gauna tam tikrų alergenų, derėtų dviem savaitėms atsisakyti tų produktų, pavyzdžiui, pieno, kiaušinių, grūdų. Tada mama turėtų stebėti, ar simptomai keičiasi, pavyzdžiui, nyksta, mažėja. Po dviejų savaičių patariama kiekvieną produktą – po vieną kas savaitę –vėl įtraukti į valgiaraštį. Šis patarimas ypač aktualus pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, kai alergijos tyrimai gali būti netikslūs.
Laktozės netoleravimas ir alergija pieno produktams
Laktozės netoleravimas ir alergija pieno produktams – skirtingi negalavimai. Jei laktozė netoleruojama, organizmas nesusitvarko tik su piene esančia laktoze, kai organizme trūksta fermento laktazės, skaldančio pieno cukrų. O pieno baltymus galima ir reikia vartoti.
Jei kūdikis alergiškas pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja stipriai hidrolizuotą pieno mišinį. Kai kurie tėvai vengia hidrolizuotų mišinių, nes jie atrodo neskanūs. Tačiau mažylio skonio receptoriai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, o gydytojas šiuos mišinius pataria mažyliui, ne tėvams.
Jei vaikui netinka pieno produktai, nuo vienerių jį galima keisti į augalinį pieną ,pavyzdžiui, avižų, ryžių ar migdolų, tačiau nepamirškite, kad augalinio pieno maistinė vertė daug mažesnė.
Kodėl mano vaiką išbėrė?
Dažniausiai polinkis į alergiją išryškėja per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Vaikui pradėjus valgyti įvairius saldumynus, dažiklių ar kitokių maisto priedų turinčius produktus, organizmas irgi gali į juos reaguoti. Pavyzdžiui, jei per parą mažylis tokių produktų suvalgo pernelyg daug, gali atsirasti bėrimų ar kitų į alergiją panašių simptomų. Tačiau juos sukėlė ne imuninė sistema – tai vadinamoji pseudoalergija. Tikroji alergija saldumynuose esantiems maisto priedams yra reta.
