Dar prieš porą metų ką tik tapusiai mama Neringai Gorelei nedavė ramybės beveik 40 per nėštumą priaugintų kilogramų. Nors anksčiau moteris antsvoriu nesiskundė, bet pati savimi visiškai patenkinta nebuvo ir svajojo numesti kelis kilogramus. Nėštumas šiuos planus nustūmė tolyn ir, deja, labai pakenkė figūrai. Tuomet, ko gero, būtų tik nusijuokusi, jeigu kas pasakytų, kad taps kultūrizmo sportininke, po metų – Europos taurės „Gintarinio prizo” turnyro II vietos nugalėtoja, o šių metų gegužę laimės bronzos medalį Europos kultūrizmo čempionate Taline.
Tiesa, beveik 10 kilogramų nebeliko po gimdymo, bet 30 slėgė, badė akis ir gadino nuotaiką. Kankinti savęs drastiškomis dietomis jauna mama negalėtų, nors ir būtų norėjusi, dėl žindymo. O pagelbėjo didelis noras ir paprastos natūralios priemonės: maistas ir sportas.
Grįžote iš gimdymo namų su mažyle ir drauge su motinystės rūpesčiais neturėjote ramybės dėl figūros? Kita sakytų: “paauginsiu vaiką, tada“… Kas pastūmėjo veikti iš karto?
Nėštumo metu svoris augo labai greitai ir neaišku kodėl, nes valgiau įprastai, maisto užgaidų neturėjau, todėl mane ištiko šokas. Tikrai daug galvojau, kaip tą svorį numesiu, ir jau ligoninėje pradėjau rinktis, ką valgyti. Sportuoti pradėjau tik po pusmečio ir nuo labai lengvų treniruočių, nes kūnas po nėštumo buvo labai silpnas. Lankiau pilateso ir kitas grupines treniruotes, mankštinausi namie. Paskui pradėjau bėgioti, žaisti tenisą ir vaikščioti į treniruoklių salę, bet didžiąją dalį svorio padėjo numesti mityba. Salėje jau prasidėjo kūno modeliavimas.
Jokių dietų nesilaikiau, tik atsisakiau kepto maisto, miltų, saldumynų, cukraus, pradėjau valgyti mažiau vaisių ir daug įvairių daržovių. Panašiai maitinausi ir prieš tai, bet nežinojau kada kokį produktą geriausia valgyti. Tai yra labai svarbu. Laikytis dietos turiu tik dėl kultūrizmo – keletą mėnesių prieš varžybas.
Kaip sportą suderinote su nesibaigiančiais motinystės rūpesčiais? Gal ir kitoms mamytėms ši patirtis pravers.
Išties, šie metai buvo labai aktyvūs ir per dekretines atostogas nuveikiau daug. Baigiau magistro studijas, atradau sportą, kuris tapo mano aistra. Aišku, jis reikalauja laiko, bet vaikas tikrai išmokė planuoti laiką ir atskirti prioritetus bei pažiūrėti į savo gyvenimą naujai. Dalis mankštų buvo pritaikytos mamai ir vaikui, o kai aš sportavau, Ieva žaidė su kitais mažyliais. Nauda abiems – mama gražėja, o vaikas lavina socialinius įgūdžius. Esu vedusi Ievą ir į sporto salę – čia buvome tik dviese su sese, tad darėme pratimus pakaitomis. Kai mažylė jau paūgėjo, pažiūrėdavo ir seneliai, ir mano sesuo. Labai pasisekė, kad tiek vyro, tiek mano tėvai gyvena tame pačiame mieste. Na, ir, žinoma, turiu nuostabų vyrą, kuris man daug padeda, esu jam labai dėkinga.
Kitoms mamoms galėčiau patarti, kad labai svarbu mityba,– ji lemia 70 procentų sėkmės. Pradėkite nuo jos ir galvokite, ką valgote, kokią naudą maistas duos jūsų kūnui? Ar jums reikia skonio, ar sveikatos ir gražesnio kūno? Sportuoti reikia, bet užtektų bent pusvalandžio per dieną, o jį tikrai galima ištaikyti, kol vaikas miega.
Ar žindyti sportas ir nauja mityba netrukdė?
Manau, kad svorio metimas žindymui netrukdo. Mano patirtis rodo, kad sveika mityba jokios įtakos pieno kiekiui neturi. Bet dažnai tai geras pasiteisinimas: „pradėsiu sportuoti, laikytis dietos, nebebus pieno“. Bet tai mitas. Jei dieta būtų griežta, tada taip, bet sveikai maitinantis ir vaikui bus didesnė nauda, ir mamai. Mama išgražės, vaikas gaus reikalingų medžiagų bei nebus dieglių. Dėl žindymo turėjau tik bėdą, kad dukrytė nenorėjo žįsti, tad teko pienuką nutraukinėti, o tai tikrai nelengva, bet verta, nes savo vaikui norisi duoti visa, kas geriausia!
Ar dukrytę taip pat stengiatės pratinti prie sveiko maisto? Kaip kovojate su saldumynais?
Iš pradžių dukrytei gaminau vieną maistą, vyrui kitą, sau trečią, dabar, kai nesiruošiu varžyboms, valgome beveik tą patį. Džiaugiuosi, kad vaikas įprato sveikai maitintis. Žinoma, teko nemažai pakovoti su aplinkiniais, nes kažkodėl visi įsitikinę, kad vaikai be saldumynų užaugti negali. Mano dukrytės saldumynai yra džiovinti vaisiai, kitokių saldžių gardėsių ji nėra valgiusi, išskyrus ledus, kurių davėme šią vasarą, bet ji nepiktnaudžiauja. Juokėmės, kai būdama 2 metukų Ieva parduotuvėje kitai mergaitei pasakė nepirkti bulvių traškučių, nes negalima tokių valgyti!
Tikriausiai pradedate rytą nuo mankštos? Gal ir dukrelė su tėčiu sportuoja?
Sportuoju vakarais po darbo, kartais, kai ruošiuosi varžyboms arba žinau, kad negalėsiu pasportuoti vakare, tenka ryte keltis gerokai anksčiau. Dukrytė kasdien daro mankštą darželyje. Ievai patinka, bet ji turi pasirinkimo laisvę, o kartais pati sako man, kad reikia pasportuoti. Jau pusantrų metukų žinojo, kas yra pritūpimai. Vyras taip pat pradėjo sportuoti.
Patobulinti figūrą norėtų ne tik ką tik pagimdžiusi mamytė, bet sunku ryžtis dietoms, atsisakyti mėgstamų patiekalų, prakaituoti sporto salėje… Iš kur imti tiek valios?
Manau, kad žmogaus išvaizda yra jo vizitinė kortelė. Man ji visada buvo svarbi, todėl motyvacijos rasti sunku nebuvo. Sportuoti ypač norėjau, nes buvau labai silpna palikusi, skaudėjo nugarą, tad reikėjo sutvirtėti. Anksčiau stengiausi maitintis sveikai, bet pasirodo, kad viskas slypi smulkmenose, o ypatingai svarbu, ką ir kokiu metu valgai. Daug daugiau valios reikia ruošiantis varžyboms. Mane palaiko kartu sportuojantys žmonės, taip pat tie, kurie meta svorį su mano pagalba, – turiu būti pavyzdys kitiems. Labai smagiai pasijaučiau, kai po varžybų priėjusi mergaitė pasakė, kad užaugusi bus sportininkė – tokia kaip aš.
Kas pastūmėjo į atletinio kultūrizmo sportą?
Anksčiau net nepagalvodavau, kad galiu juo susidomėti. Kai sporto klubo treneris pasiūlė ruoštis varžyboms, man atrodė juokinga. Bet po kelių mėnesių pasidarė nuobodu sportuoti ir užsimaniau naujų iššūkių. Ilgai dvejojau, bet ta mintis nedavė ramybės, ir taip gimė naujas tikslas – sudalyvauti varžybose. Debiutas buvo sėkmingas, bet dar turiu tobulėti.
Kaip išlaikote atletišką figūrą ir ruošiatės varžyboms?
Valgau įvairų maistą, bet tam tikromis valandomis tiek įprastu periodu, tiek ruošdamasi varžyboms. Kartais pavalgau net mašinoje ar grožio salone. Tik prieš varžybas lieka vien avižos, ryžiai, žalios daržovės, vištiena ir kiaušiniai. Savaitę iki varžybų jau nebegalima druskos, o prieš dieną – net vandens, be kurio sunkiausia. Svarbus ir miegas, nevalia praleisti treniruočių. Žodžiu, griežta tvarka.
Ką apie Jūsų pokyčius mano vyras, draugai?
Tikrai visi reagavo teigiamai. Daug komplimentų sulaukiau ir, aišku, pagrindinio klausimo – iš kur tiek valios? Buvo ir tokių, kurie sakė, kad gerai atrodau, tik gąsdino: “ilgai neištversi – svoris sugrįš“ ir panašiai. Buvo situacijų, kai pažįstami manęs neatpažino.
Šalia pagrindinio darbo biure Neringa Gorelė dar ir asmeninė trenerė. Ji sako, kad tai pomėgis, kaip ir baigti trenerių mokslai kūno rengybos mokykloje. Ši veikla jai teikia daug gerų emocijų, kai aplinkui visi žmonės lieknėja, geriau jaučiasi bei gražėja. Neringa įsitikinusi, kad pirmas ir svarbiausias žingsnis link gražios figūros – pradėti ne nuo rytojaus, o dabar.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Nuotraukų autorius Šarūnas Jonkus
