Vasaros šiluma ir saulė, deja, neapsaugo nuo peršalimo ligų. Net ir karštą dieną gali užklupti sloga, gerklės skausmas, kosulys, pakilti temperatūra. Kodėl peršąlame karštyje ir ką daryti, kad liga nesugadintų smagių vasaros pramogų ir atostogų?
Virusai tykoja kelionėje
Ūminę kvėpavimo takų virusinę infekciją gali sukelti daugybė virusų. Kai kurie šaltojo sezono virusai aktyvumo nepraranda ir karštu oru. Pavyzdžiui, rinovirusai, adenovirusai, paragripo virusai ir kiti. Tačiau gripo virusai lengviau plinta šaltame ore ir nėra būdingi vasaros sezonui. Adenovirusai ir rinovirusai aktyvūs visą vasarą. Pirmojo tipo paragripo virusų aktyvumo periodas prasideda nuo rugpjūčio pradžios ir tęsiasi iki lapkričio pabaigos, trečiojo tipo paragripo virusas, pradėjęs siautėti kovą, išlieka iki birželio pabaigos.
Imlesni virusinėms infekcijoms pasidarome dėl staigių temperatūros skirtumų, kurie organizmui sukelia stresą. Taip nutinka iš karštos aplinkos staiga atsidūrus šaltyje. Karštą dieną oro kondicionieriai veikia visu pajėgumu – tiek parduotuvėse, tiek biuruose ir automobiliuose. O greitas temperatūros pokytis susilpnina imuninės sistemos veiksmingumą. Štai kodėl ir pasigauna mus virusai. Tokį pat stresą organizmas patiria karštyje atsigaivinus šaltu, lediniu gėrimu, net suvalgius ledų.
Kitas peršalimo ligų rizikos veiksnys – sausas oras. Oro kondicionieriai džiovina patalpos orą, o dėl to išsausėja kvėpavimo takų gleivinės. Tuomet jie nebegali sulaikyti ir pašalinti ten patekusių virusų.
Viena pagrindinių problemų, dėl kurios užsikrečiame virusine kvėpavimo takų infekcija, kad atšilus orui pamirštame apsaugos priemones, kurių laikėmės žiemą. Virusų gausu ten, kur susirenka daug žmonių – masiniuose renginiuose, prekybos centruose. Su ligų sukėlėjais galime susidurti vykdami atostogauti arba grįždami namo – oro uoste ir traukinių stotyje. Palanki aplinka virusams plisti – prastai vėdinamos patalpos.
Greičiausiai virusai palaužia vaikus
Itin imlūs peršalimo ligoms šiltuoju metų laiku vaikai, nes jų imuninė sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi ir nesugeba taip gerai susidoroti su kvėpavimo takų sukėlėjais kaip suaugusiųjų.
Vasarą vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, aktyviai bendrauja žaidimų aikštelėse, stovyklose, žaisdami paplūdimiuose, kur gali užsikrėsti vieni nuo kitų. Aktyvios pramogos, kelionės ir naujos patirtys nuvargina vaiką, o nuovargis silpnina imunitetą. Vasarą vaikai linkę eiti miegoti vėliau, dažnai išsibalansuoja mitybos režimas, pamirštama išgerti pakankamai skysčių. Tai taip pat slopina organizmo gebėjimą kovoti su virusais.
Ligų riziką padidina atsipalaidavimas atostogų metu. Ypač vasarą, iškylų ir kepsnių sezono metu, dažnas tampa mažiau dėmesingas higienai. O būtent švarios rankos padeda išvengti virusinių infekcijų. Todėl priminkime vaikui įprotį plauti rankas su muilu prieš valgant, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.
Organizmo stiprybei būtina valgyti daug vitaminų ir mineralų turinčius maisto produktus, tokius kaip vaisiai, daržovės, visagrūdžiai produktai. Mitybos racione neturi trūkti baltymų, kuriuos gauname iš mėsos, žuvies, pieno gaminių. Karštomis dienomis ypač svarbus vanduo, nes prakaituojant iš organizmo pasišalina daugiau skysčių. Tinkama mityba padeda stiprinti sveikatą, kaip ir geras miegas ir poilsis.
Kad greičiau pasveiktume
Vasarinio peršalimo simptomai tokie patys kaip ir šaltuoju metų laiku. Tačiau juos dažniau galima supainioti su alerginėmis reakcijomis į neįprastus vaisius, perkaitimu arba nuovargiu dėl didesnio fizinio aktyvumo.
Be įprastų peršalimo simptomų: slogos, gerklės skausmo, kosulio, čiaudulio, karščiavimo; gali atsirasti ir įvairių bėrimų. Taip pat – viduriavimas, pilvo skausmas, kurį sukelia, pavyzdžiui, enterovirusai.
Gydytis turėtume pradėti vos tik pajutę pirmuosius simptomus. Patariama likti namuose, gerai išsimiegoti, nes veiksmingiausiai su virusais organizmas kovoja būtent miegant. Valgyti derėtų lengvai virškinamus maisto produktus ir gerti daug skysčių. Skysčiai padeda organizmui pašalinti toksinus, drėkina kvėpavimo takus.
Simptominiam gydymui gali prireikti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, mažinančių skausmą ir temperatūrą. Užsikimšusią nosį naudinga praplauti jūros vandeniu, kad kartu su gleivėmis pasišalintų ir virusai. Kvėpavimui palengvinti, esant nosies užgulimui, galite naudoti specialius gleivinės paburkimą mažinančius purškalus. Skaudančią gerklę padės nuraminti purškalai ar pastilės, turintys antivirusinį poveikį.
Peršalimo ligos pradžioje paprastai atsiranda sausas kosulys, kuris po kelių dienų virsta drėgnu ir atkosėjamas sekretas. Lengviau atkosėti sekretą padeda šilti skysčiai. Savijautą pagerins liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių arbatos. Vaistinėje galite įsigyti atsikosėjimą palengvinantį vaistą, kuris skystina gleives ir padeda greičiau jas pašalinti.
Parengė Undinė Gilė
