Vasarą vaikus vilioja daugybė pramogų. Vieni išvyksta į stovyklas, kiti – su paspirtukais ar dviračiais išskuodžia į gatves ir parkus. Dar kiti mėgaujasi maudymosi sezonu, pliuškendamiesi upėje ar ežere. Kol vaikai ilsisi, tėvai nerimauja. Vasarą, kai vaikai ilgiau būna lauke, kai kurie dar ir be suaugusiųjų priežiūros, padaugėja traumų. Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų?
Kartojame taisykles
Vaikų traumas lemia prastai įrengta aplinka, priežiūros stoka ir neatsargus, netinkamas elgesys namuose, lauke, žaidžiant ir sportuojant. Turi įtakos tai, kad vaikai labai smalsūs eksperimentuotojai, itin judrūs, emocionalūs. Jiems trūksta gyvenimiškos patirties, dėl to jie nėra tokie atsargūs kaip suaugusieji.
Tėvų atostogos nesitęsia visą vasarą, į stovyklą vaikai išleidžiami ribotam laikui, o ir būdami namuose tėvai paūgėjusius jau išleidžia į lauką vienus. Vaikų iki šešerių metų negalima palikti vienų be priežiūros. Tačiau to paties amžiaus vaikai skirtingi, ir kada galima suteikti daugiau savarankiškumo, atsakingai turi nuspręsti tėvai.
Bet kuriuo atveju vaikams reikia nuolat priminti apie saugų elgesį ir namuose, ir kieme ar žaidimų aikštelėje. Nuo mažens jie turi žinoti, kaip elgtis gatvėje. Mažesni vaikai turėtų laikytis suaugusiojo ar vyresnio vaiko už rankos. Neužtenka išmokti, kad gatvę galima pereiti tik tam skirtoje vietoje ir degant žaliam šviesoforo signalui. Prieš tai dar būtina sustoti ir apsidairyti į abi puses. Priminkite apie pavojų, kurį kelia sustojęs automobilis: išėjusį iš už tokio automobilio į važiuojamąją dalį gali partrenkti pravažiuojanti transporto priemonė.
Į vasaros pramogas – ne stačia galva
Vaikų mėgstamiausios vasaros pramogos – dviračiai, paspirtukai ir riedučiai – dažna traumų priežastis ir galvos skausmas tėvams. Patys mažiausi važinėjasi prižiūrimi tėvų, bet vyresni vaikai jau savarankiški.
Nelaimių galima išvengti, jei tėvai išmokys saugaus važiavimo įpročių, pasirūpins, kad vaikai dėvėtų šalmus ir kitas apsaugos priemones. Šalmas yra veiksminga priemonė, apsauganti nuo sunkių galvos traumų. Atsakingo elgesio pavyzdį turėtų rodyti ir patys tėvai – taip pat dėvėdami šalmus. Nugriuvus nuo dviračio ar paspirtuko galima atsipirkti vien sumušimu ar nubrozdinimu, bet dalis vaikų patiria rimtesnes traumas – kaulų lūžius ar galvos smegenų sukrėtimą. Todėl pirkti mažam vaikui elektrinį paspirtuką nepatariama.
Važinėjimasis riedučiais reikalauja gerų pusiausvyros ir koordinacijos įgūdžių, o jų stokojant galima pargriūti ir susižaloti. Kad pasivažinėjimai būtų ne tik smagūs, bet ir saugūs, labai svarbu pasirūpinti kelių, alkūnių, riešų apsaugomis ir šalmu. Važinėti reikia atokiau nuo automobilių kelių. Vaikas turėtų vengti didelio greičio, atkreipti dėmesį į kelio dangą ir būti atidus.
Nupirkę vaikui riedučius, pirmiausia išmokykite ant jų stovėti, kad jis galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Mokytis patariama pradėti ant žolės. Žole riedėti nepavyks, tačiau galima išmokti taisyklingai stovėti, atsispirti ar saugiai nugriūti. Griūti reikia stipriai sulenkus kelius, ištiesus į priekį šiek tiek per alkūnes sulenktas rankas, vis labiau perkeliant svorį į priekį, iš pradžių paliečiant žemę keliais ir po to – delnais.
Vasarą būkite dėmesingi prie vandens telkinių. Suaugusieji turėtų mokyti vaikus saugiai elgtis vandenyje ir nepalikti jų be priežiūros ne tik vandenyje, bet ir šalia jo. Tėvai privalo nuolat stebėti besimaudančius vaikus, nes nelaimė gali įvykti akimirksniu. Maži vaikai gali nuskęsti per kelias sekundes. Nemokantys plaukti turėtų vilkėti specialias plaukimo liemenes.
Apie atsargų elgesį vandenyje reikėtų priminti ir jau išmokusiems plaukti vyresniems vaikams. Paaiškinkite, kodėl saugiausia plaukioti lygiagrečiai kranto, kodėl negalima plaukti už plūdurų, maudytis vieniems. Neleiskite nardyti nežinomuose vandens telkiniuose. Įvertinkite telkinio gylį, apžiūrėkite dugną, ar ten nėra akmenų ar kitokių pavojų. Geriausia rinktis vandens telkinius, kuriuose dirba gelbėtojai.
Batutai – didžiausias pavojus patiems mažiausiems
Skaudžias pasekmes gali sukelti viena populiariausių vaikų pramogų – batutai. Jie pastatomi nuosavuose kiemuose, vaikų žaidimų kambariuose, be jų neapsieina vaikų gimtadieniai, kitos šventės. Deja, dažnai ši pramoga baigiasi traumomis, kartais net labai sunkiomis. Ne mažiau pavojingi už kitus ir pripučiami batutai. Vaikai patiria raiščių patempimus, sumušimus, lūžius, galvos ir kaklo traumas. Kai kuriems prireikia gydymo ligoninėje, net operacijos.
Dėl labai didelės traumų rizikos Pasaulinė vaikų chirurgų ir traumatologų organizacija šios laisvalaikio pramogos vaikams išvis nerekomenduoja. Šokinėjimas ant batuto ypač pavojingas vaikams iki 6 metų. Tokio amžiaus mažyliai dažniausiai patiria traumas: kuo mažiau sveria vaikas, tuo didesnė tikimybė jam susižaloti ant batuto. Šokinėjant keliems vaikams paprastai nukenčia mažiausias ir lengviausias. Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška feisbuke perspėja, kad „nėra vasarą budėjimo, kai nebūtų bent vieno paciento, susižeidusio ant batuto“. Anot gydytojo, batutai kartu su dviračiais ir paspirtukais yra daugiausiai traumų sukeliančių pramogų sąraše šiltuoju metų laiku.
Jeigu vis dėlto pasistatėte batutą, nepalikite prie jo vaikų vienų, be priežiūros. Dažnai nelaimės ištinka ant jo vienu metu šokinėjant keletui vaikų – atsitrenkus vienam į kitą, nukritus ar nušokus nuo batuto. Nelaimės tikimybė dar didesnė, kai bandoma ore atlikti įvairius triukus.
Mažesnio nei 6 metų vaiko iš viso nedera leisti ant batuto, o vienu metu gali šokinėti tik vienas vaikas. Batutas turi būti tinkamai sumontuotas, laikantis instrukcijos, stovėti ant lygaus pagrindo, turėti apsauginius tinklus.
Žaidimų aikštelės pavojai
Bėgiodami kieme vaikai užkliuvę ir pargriūna ant asfalto ar betono dangos ir patiria įvairius nubrozdinimus, skausmingus sumušimus. Susižaloja atsitrenkę vienas į kitą, žaisdami futbolą, kitus žaidimus su kamuoliu.
Žaidimų aikštelė, atrodytų, turėtų būti saugi vieta. Tačiau net ir ten vaikai gali susižeisti. Vaikas gali nukristi nuo karstyklių, sūpynių ir čiuožyklų, susitrenkti į aikštelės įrenginius ir patirti rankos ar kojos kaulų lūžius, galvos traumą.
Nenusileisti saugiai ant žemės ir susižaloti galima besisupant staiga nušokus nuo sūpynių. Smarkaus smūgio į žemę pasekmės patempimai, išnirimai, kaulų lūžiai. Įsisiūbavusios sūpynės gali trenkti į nugarą.
Pavojai namuose
Prastesniu vasaros oru daugiau nelaimingų atsitikimų įvyksta namuose. Dažna sumušimų, kaulų lūžių ir sunkių galvos traumų priežastis – kritimai. Jų galite išvengti, jeigu neleisite vaikams pasiekti pavojingų vietų, įrengę laiptų, langų ir balkonų apsaugas.
Didelis pavojus vasarą iškristi pro langus. Atšilus orams, ilgai laikome langus atidarytus. O vaikai rizikuoja iškristi kartu su tinkleliu nuo uodų, kuris nė kiek neapsaugo. Pasirūpinkite, kad vaikai nepasiektų atvirų langų, nepristumkite prie jų baldo, ant kurio galėtų palypėti, nepratinkite vaiko stovėti ar sėdėti ant palangės.
Maži vaikai gali rimtai susižaloti kaišiodami pirštus ar kitus daiktus į kištukinius elektros lizdus. Nepamirškite jų uždengti specialiais plastmasiniais kištukais, kad išvengtumėte elektros smūgio. Jei mažylis ploną metalinį daiktą, pavyzdžiui, virbalą, žaislo dalį, įkišo į elektros lizdą ,vaiką tuojau pat nuo jo patraukite.
Visais metų laikais dažni nudegimai, įskaitant nudegimus garais. Mažyliai nusidegina ant stalo krašto palikta karšta arbata arba kava. Vyresnius vaikus traukia degtukai, todėl juos gali nudeginti liepsna.
Neretai vaikus nudegina šašlykinių ar laužų liepsnos. Mažam vaikui tai itin skausminga, nes, jo oda, lyginant su suaugusiojo, penkis kartus plonesnė, todėl nudega giliau.
Labai svarbu tuojau pat padėti vaikui. Nudegusią vietą 10–15 minučių vėsiname, tik ne lediniu, o kambario temperatūros vandeniu. Duodame vaistų nuo skausmo. Tada nurengiame, sutvarstome žaizdą ir važiuojame į ligoninę. Pavojus sveikatai didesnis, jei nudegimo vietoje atsirado pūslių, arba jei vaikas nusidegino delnus, galvą, veidą ar kaklą.
Pirmoji pagalba susižeidus
Viena dažniausiai vaikams pasitaikančių nedidelių nelaimių – įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Tačiau net ir per negilią žaizdą gali patekti įvairios infekcijos. Pirmiausia ją reikia nuplauti šiltu tekančiu vandeniu su muilu. Nusausinę žaizdą, neskubėkite stabdyti negausaus kraujavimo – su krauju pasišalins ir bakterijos. Žaizdą dezinfekuokite antiseptine priemone ir uždėkite sterilų tvarstį.
Gilesnę žaizdą būtina apžiūrėti gydytojui. Kreipkitės į gydytoją, jei žaizda stipriai kraujuoja ir nepadeda prispaustas tvarstis. Negydykite patys žaizdos, jeigu joje įstrigo svetimkūnis, nes sukelsite dar didesnę infekciją.
Pirmoji pagalba patyrus sumušimus – šaldyti skaudamą vietą. Šaltis numalšins skausmą, sustabdys tinimą ir uždegimo plitimą. Tinka bet koks maisto produktas, paimtas iš šaldiklio, suvyniotas į rankšluostį arba šaltame vandenyje sudrėkintas rankšluostis. Sutrenktą galūnę laikykite pakeltą, duokite vaikui vaistų nuo skausmo ir stebėkite būklę. Jeigu skausmas išlieka, stiprėja, kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte, ar nėra lūžio. Nedelsdami skubėkite į ligoninę, jeigu matosi patinimas, deformacijos.
Jeigu vaikas susimušė galvą, kuo greičiau pasikonsultuokite su gydytoju. Kvieskite greitąją pagalbą, jei stipriai pažeistas kaklas, nugara, jeigu atsirado traukuliai, sunku kvėpuoti arba vaikas praranda sąmonę.
Dažnos vaikams ir pieninių, ir nuolatinių dantų traumos. Skubėkite pas odontologą vaikui išsimušus ar nusiskėlus dantį – nors ir pieninį. Jei išsimušė nuolatinį dantį, kad jo dar labiau nepažeistumėte, laikykite už vainiko – nelieskite šaknies.
Nešvarų dantį nuskalaukite tekančiu vandeniu, neliesdami šaknies. Tada pamerkite į pieną, fiziologinį tirpalą, kaušinio baltymą ar seiles ir skubiai vykite pas odontologą. Nulūžusią danties dalį taip pat vežkite aukščiau minėtame skystyje – galbūt pavyks ją pritvirtinti. Kraujavimui sustabdyti duokite vaikui sukąsti švarios marlės gabalėlį arba vatos padelį.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
