Kūdikio verkimas – normalus reiškinys. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikis verkia vis daugiau ir verksmo apogėjų pasiekia sulaukęs trijų mėnesių. Po to jis verkia vis mažiau. Kūdikis verkia, kai yra alkanas, jį erzina nešvarūs vystyklai arba skausmas, pavyzdžiui, pilvuko diegliai.
Pilvo diegliai – dažnas kūdikių negalavimas, kuris paprastai praeina savaime. Daug verkiantys kūdikiai tėvams kelia nerimą ir psichologinę įtampą. Kankina mintys: gal ką nors ne taip darome, arba dar baisesnės baimės – gal vaikas verkia dėl rimto sveikatos sutrikimo.
Ką daryti?
Išsklaidyti abejones geriausiai gali gydytojas. Galbūt nurimsite, kad pavojaus nėra ir ilgainiui rasite geriausių būdų nuraminti verkiantį mažylį.
Signalas susirūpinti – jūsų mažyliui nebūdingas staigus verksmo priepuolis. Reikia ieškoti priežasties arba kreiptis į gydytoją.
Pirmiausia kūdikio verksmo priežastis gali būti alkis, troškulys, šlapi vystyklai, odelės sudirginimas, per karštas arba per šaltas oras, besikalančių dantukų skausmas.
Apžiūrėkite, ar nėra patinimų kirkšnyje. Mažyliams dažnai atsiranda išvarža (Kirkšnies ir kapšelio guzeliai).
Išvarža gali atrodyti ir kaip patinimas kapšelyje.
Jeigu kūdikis verkia šlapindamasis, verta patikrinti, ar jam nėra šlapimo takų infekcijos.
Vidurių užkietėjimas taip pat sukelia skausmą ir gali būti vaiko verksmo priežastis.
Staiga pravirkti gali pradedantis sirgti vaikas. Šią priežastį patvirtina pakilusi temperatūra arba kiti peršalimo požymiai, padidėję kaklo ir kirkšnies limfmazgiai.
Jeigu vaikas verkia be jokios priežasties ir nepavyksta jo nuraminti per valandą, kreipkitės į gydytoją. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas dar ir vemia arba viduriuoja kraujingomis išmatomis.
