Gydytojas, skyręs vaistus, paaiškina kaip juos vartoti, tačiau klaidų pasitaiko… Kad jų sumažėtų, paisykite šių taisyklių. Pirmiausia perskaitykite informacinį vaistų lapelį – atkreipkite dėmesį į tai, kada – prieš valgį ar po jo, kiek kartų per parą duoti.
Geriau vaistų su mamos pienu ar pieno mišiniu nemaišyti,
nes vaistai gali pakeisti jų skonį. Jei nemaišytų vaistų mažylis neišgeria, juos geriausia sumaišyti su, tarkim, 10–15 ml saldinto vandens arba sulčių, turinčių savitą skonį, pvz., obuolių arba morkų. Sulčių skonis padeda panaikinti vaistų skonį. Prieš duodami tokį sulčių ir vaistų mišinį paragaukite, ar smarkiai nepakito skonis. Netinka jokios rūgščios sultys, nes jos gali reaguoti su vaistine medžiaga.
Geriamuosius vaistus skiesti su didesniu sulčių ar vandens kiekiu rizikinga, nes kūdikis jų gali negerti. Jei pakito skonis, bandykite pasaldinti, nes saldų skonį kūdikis suvokia kaip saugų. Vaistus girdykite tik sėdinčiam, pusiau sėdinčiam ar vertikaliai laikomam mažyliui.
Daugelis vaistų vartojami ne dažniau kaip 3–4 kartus per parą. Jei gydytojas specialiai nenurodo, griežtai vadovautis vaisto vartojimo instrukcija, miegančio mažylio nežadinkite – vaistą sugirdykite jam atsibudus.
Daugelis skystųjų vaistų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, komplektuojami su dozavimo pipete arba matavimo šaukšteliu, ant kurio pažymėtos 2,5 ml ir 5 ml padalos, atitinkančios pusę arba visą arbatinį šaukštelį. Jei skystasis vaistas yra be dozavimo šaukštelio, naudokitės arbatiniu šaukšteliu.
Visus skystuosius vaistus arba namuose iš miltelių pagamintą tirpalą (sirupą, suspensiją) prieš duodami mažyliui būtinai suplakite. Kruopščiai klausykite gydytojo patarimo: vaistus duokite tiek parų, kiek nurodyta, ir pagerėjus mažylio būklei nenutraukite gydymo. Savavališkas gydymo nutraukimas gali išprovokuoti ligos atkrytį (atsinaujinimą).
Jei ūgtelėjęs kūdikis atsisako gerti vaistus,
sumaišykite juos su uogiene, vaisių tyrele ar kitu saldžiu patiekalu. Daugelis kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų skystųjų vaistų yra malonaus skonio ir kvapo, tad jų papildomai gerinti nereikia.
Jeigu vaistų skonis malonus, paragaukite ligoniui matant, pasakykite, kad skanu, o paskui duokite. Elkitės ryžtingai ir energingai, ilgai nesiderėkite ir tuščiai neguoskite. Jei mažylis atsisako gerti vaistus, sugirdykite juos gudrumu ir išmone – papasakokite ką nors įdomaus, pasigardžiuokite vaistais jam matant. Išmėginkite žaidybines situacijas, nukreipkite dėmesį.
Pavyzdžiui, priešais pasisodinkite pliušinį meškiuką. Vaistus dozavimo šaukštelyje iš pradžių pasiūlykite žaisliukui. Imituodami, kad meškiukas vaistus išgėrė, čepsėdami pasakykite: „Ak, koks šaunuolis meškutis, o dabar Jonukas ar Onutė išgers vaistukus, bus sveiki ir stiprūs.“ Stenkitės nenaudoti jokios – nei žodinės, nei fizinės prievartos. Galite vaikui matant išgerti gliukozės tabletę draugijai palaikyti.
Jeigu niekaip nepavyksta pašalinti nemalonaus vaistų skonio, sugirdę vaistus tuoj pat duokite mažyliui atsigerti jo mėgstamo skysčio, kad kuo trumpiau jaustų nemalonų skonį burnoje.
Vitamino D3 tirpalas paprastai nepakeičia motinos pieno ar pieno mišinio skonio, nes jo skiriami tik vienas ar keli lašai. Vitamino D3 galima lašinti į burnytę arba įmaišyti į labai nedidelį kiekį (1 arbatinį šaukštelį) motinos pieno ar pieno mišinio.
Vaistus nuo vidurių pūtimo (1 ml atitinka 25 lašus) arbatiniu šaukšteliu įpilkite į maitinimo buteliuką arba sugirdykite kūdikiui prieš arba po žindymo, arba maitinimo pieno mišiniu.
Nemaišykite kūdikiui skirtų vaistų su jo įprastu maistu (košėmis),
nes jei nepatiks, jis atsisakys valgyti patiekalą ir tada, kai jis nebus sumaišytas su medikamentu. Nemaišykite kelių rūšių vaistų ir nesistenkite jų sugirdyti iš karto. Vaistai gali reaguoti tarpusavyje ir sudaryti organizmui nepriimtinų medžiagų, nuo kurių mažylis gali vemti. Jokių vaistų nemaišykite su rūgščiomis sultimis ar sirupu.
Esant reikalui vaistus įmaišykite į vieną skanėsto šaukštelį, nes antrojo mažylis gali atsisakyti. Jei mažyliui sunku įduoti vaistų 3–4 kartus per parą, apie tai praneškite juos skyrusiam gydytojui. Paprašykite, gal įmanoma parinkti vaistus, kuriuos užtektų sugirdyti 2 kartus per dieną.
Jeigu kūdikis ar vaikas kelis kartus išvemia sugirdytus vaistus, pasakykite gydytojui – jis skirs kitų.
Griežtai draudžiama girdyti vaistus užspaudus nosį, kad vaikas išsižiotų, ir vaistus supilti į burną, nes jų gali pakliūti į plaučius.
Jei pastebėjote, kad tuojau po vaistų sugirdymo, įlašinimo, sušvirkštimo ar žvakučių įkišimo į išangę pasikeitė vaiko elgesys, atsirado niežulys, paraudo ar išbėrė odą, patino veidas – nebeduokite to vaisto, kuris sukėlė bent vieną iš paminėtų požymių. Apie mažylio sveikatos būklę ir jo organizmo reakciją į vaistą nedelsdami informuokite vaistą skyrusį gydytoją.
Jeigu kuris nors iš šeimos narių (tėvai, seneliai, broliai, seserys) netoleruoja kokio nors vaisto, apie tai pasakykite gydytojui. Kūdikiams ir mažiems vaikams neduodami jokie vaistai, skirti suaugusiesiems ir patarti draugių, kaimynių ar giminaičių.
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
