Kontracepcija – aktuali tema kiekvienai aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai porai, netrūksta klausimų ir mitų. Pasirinkimas šiandien platus – nuo įprastų prezervatyvų iki kontraceptinių implantų. Ar tikrai hormoninė kontracepcija neigiamai veikia sveikatą ir kodėl kontraceptinės priemonės gali būti skirtos ne tik siekiant išvengti nėštumo, pranešime spaudai pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė. Pasak jos, ieškant tinkamiausio sprendimo svarbus holistinis požiūris – įvertinami ne tik medicininiai rodikliai, bet ir moters gyvenimo būdas, įpročiai bei emocinė būsena.
Apie šalutinį poveikį
„Nėra vieno tobulo kontraceptinio būdo, kuris tiktų visoms moterims. Mes esame labai skirtingos. Moterys nori, kad kontraceptinė priemonė būtų veiksminga, patogi naudoti, prieinama ir turėtų kuo mažiau šalutinių poveikių“, –sako gydytoja.
Renkantis kontracepcijos metodą, pasak D. Keršulytės, svarbu įvertinti moters sveikatos būklę, gretutines ligas, gyvenimo būdą, žalingus įpročius, psichoemocinę sveikatą. Net tai, kaip moteris prižiūri savo kūną, ar yra fiziškai aktyvi.
„Kartais mergina sako, kad baiminasi hormoninės kontracepcijos dėl šalutinio poveikio, bet kai pasiteirauju, ar ji rūko, – atsako teigiamai. O ar rūkymas neturi šalutinio poveikio?“ – retoriškai klausia gydytoja.
Hormoninė kontracepcija: mitai ir realybė
Dažnai teigiama, kad hormoninė kontracepcija gali sukelti vėžį ar nevaisingumą. Gydytoja D. Keršulytė sako: „Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad hormoninė kontracepcija mažina kiaušidžių ir storosios žarnos vėžio riziką. Jei moters šeimos istorijoje yra tokių ligų, hormoninė kontracepcija netgi gali būti pasiūlyta kaip profilaktinė priemonė“.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 95 proc. moterų per 12 mėnesių nuo hormoninės kontracepcijos nutraukimo sėkmingai pastoja.
Taip pat hormoninė kontracepcija neretai naudojama gydant, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, aknę, esant skausmingoms ar gausioms mėnesinėms.
Skirtingos hormoninės kontracepcijos formos: pliusai ir minusai
Gydytoja pasakoja apie keletą hormoninės kontracepcijos priemonių.
Hormoninis kontraceptinis implantas yra veiksminga ilgalaikė priemonė – nedidelė lazdelė, įdedama po oda. Ji veikia keletą metų. Tačiau implantas vis dar retai pasirenkamas Lietuvoje. Vienas jo minusų, kad lieka nedidelis randelis. Galimas ir skysčių kaupimasis, dėl kurio implantą tenka pašalinti.
Hormoninė spiralė tinka tiek gimdžiusioms, tiek negimdžiusioms moterims. Jos veikimo trukmė yra apie 5–8 metus. Valstybė kompensuoja šią priemonę 15–20 metų merginoms. Hormoninė spiralė tinkama moterims, kurių mėnesinės yra gausios ir skausmingos. Trūkumas – ją reikia įdėti į gimdą, o tai kai kurioms kelia baimę.
Varinė spiralė yra dar viena efektyvi nehormoninė priemonė. Ji tinka ir negimdžiusioms moterims, tačiau gali pagausėti mėnesinės, todėl netinkama turinčioms mažakraujystę. Veikimo trukmė – 6–8 metai.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės veiksmingos, bet reikalauja kasdienio vartojimo tuo pačiu metu. Pamiršus vieną tabletę, jų efektyvumas mažėja.
Kontraceptinis pleistras paprastai naudojamas kartą per savaitę, tačiau kai kurioms moterims gali dirginti odą. Be to, po savaitės jis praranda estetinę išvaizdą.
Kontraceptinis žiedas įdedamas į makštį. Jį reikia keisti kas 21 dieną. Kai kurioms moterims jis gali būti psichologiškai nepriimtinas. Kitas trūkumas – gali padaugėti makšties išskyrų.
Progestino tabletės tinka ir kūdikį maitinančioms moterims. Jos geriamos kasdien, be pertraukų. Progestino tabletės yra veiksmingos, tačiau galimi dažnesni protarpiniai kraujavimai. Kai kuriais atvejais šios tabletės yra ne tik alternatyva moterims, sergančioms migrena be auros arba vadinamąja mėnesinių migrena, bet ir skiriamos kaip papildomas vaistas migrenos priepuoliams retinti ir silpninti.
Barjerinė, natūrali ir negrįžtama kontracepcija
Nors hormoninė kontracepcija dažniausiai laikoma efektyviausia, kai kurios moterys renkasi alternatyvius, nehormoninius ar natūralius metodus. Ilgalaikius, negrįžtamus sprendimus dažniausiai renkasi moterys ar poros, jau baigusios šeimos planavimą. Kiekvienas šių būdų turi privalumų ir trūkumų – svarbu žinoti, kaip jie veikia ir kam tinkami.
Barjerinė kontracepcija. Prezervatyvai yra mažiau efektyvūs nei hormoninės priemonės, tačiau tai vienintelė priemonė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų. Juos dažnai naudoja jaunimas. Kontraceptinės žvakutės ir kremai – mažiau veiksmingi, gali tikti perimenopauzės laikotarpiu.
Natūralus šeimos planavimas. Kai kurios moterys renkasi natūralius kontracepcijos metodus – vaisingų dienų stebėjimą, bazinės kūno temperatūros matavimą, makšties išskyrų vertinimą. Nors šis būdas kai kurioms poroms tinka, jis reikalauja daug disciplinos, kruopštumo ir žinių. Svarbu žinoti, kad jo efektyvumas siekia apie 76 procentus.
„Moteriai reikia stebėti savo kūną, sekti ciklą, o tai ne visada lengva. Be to, toks metodas gali kelti įtampą poroje, ypač kai vyras nori suartėjimo, o moteris žino, kad tuo metu yra vaisingos dienos“, – perspėja gydytoja D. Keršulytė. Anot jos, šis metodas tinkamesnis poroms, kurių santykiai stabilūs.
Negrįžtama kontracepcija. Tvirtai apsisprendusios daugiau vaikų nebeplanuoti poros galėtų apsvarstyti ir negrįžtamus kontracepcijos metodus. Moterims tai kiaušintakių perrišimas, o vyrams – vazektomija. Lietuvoje kiaušintakių perrišimas vis dar nėra plačiai taikomas, tačiau, pasak specialistės: „Smagu, kad vis daugiau vyrų ryžtasi vazektomijai. Tai rodo atsakomybės pasidalijimą ir sąmoningą sprendimą šeimoje.“
Negrįžtamoji kontracepcija yra rimtas, ilgalaikis sprendimas, todėl jis visuomet turi būti apgalvotas ir aptartas su gydytoju.
Skubioji kontracepcija
Akušerė-ginekologė D. Keršulytė atkreipė dėmesį, kad skubioji kontracepcija neturėtų būti naudojama nuolat. Tai išimtinė priemonė po neplanuotų arba nesaugių lytinių santykių, pavyzdžiui, plyšus prezervatyvui ar pamiršus išgerti tabletę.
„Kuo anksčiau išgeriama skubiosios kontracepcijos tabletė, tuo didesnė jos veiksmingumo tikimybė“, – pabrėžia gydytoja.
Yra dvi skubiosios kontracepcijos formos: tabletės, kurias būtina išgerti iki ovuliacijos (jos neveiksmingos jau įvykus ovuliacijai), ir varinė spiralė, kuri gali būti įvesta per 5 dienas po nesaugių santykių arba per 5 dienas nuo numatomos ovuliacijos pradžios. Tai veiksmingas, bet mažiau žinomas metodas.
„Moterys kartais klausia, ar po skubiosios kontracepcijos sutriks ciklas. Dažniausiai – ne, tačiau organizmas reaguoja individualiai“, – teigia gydytoja. Skubiosios kontracepcijos tabletės Lietuvoje parduodamos be recepto.
Būtina konsultuotis su gydytoju
Bet kokia kontraceptinė priemonė turėtų būti skiriama tik po išsamios konsultacijos. Ypač svarbu įvertinti tromboembolinių komplikacijų riziką. Pavyzdžiui, jei šeimoje buvo insultų, infarktų ar trombozių, hormoninė kontracepcija gali būti nerekomenduojama.
„Trombozėmis serga daug jaunų moterų. Privalu paklausti apie visą jų ligų istoriją, net apie psichotropinių medžiagų vartojimą“, – sako gydytoja.
Taip pat būtina įvertinti ir moters psichoemocinę būklę. Jei ji vartoja antidepresantus, patiria panikos priepuolių, esant nestabiliai emocinei būsenai, kontracepciją rekomenduojama rinktis itin atsargiai. Be to, hormoninė kontracepcija neskiriama, jei įtariama onkologinė liga arba jau sergama šia liga.
„Visada patariu moterims stebėti savo kūną. Tai procesas, o ne vienkartinis sprendimas, – pabrėžia gydytoja D. Keršulytė. – Kontracepcijos parinkimas yra labai individualus, būtina įvertinti moters sveikatos būklę ir jos šeimos ar giminės ligų istoriją.“
