Jei nėščiai mamytei trūksta jodo, silpnesnis vaiko intelektas

Beautiful baby. Shot in studio. Isolated on white.Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad net ir nedidelis jodo trūkumas besilaukiant kūdikio vėliau silpnina vaiko intelektą.

Daugiausia su pieno ir jūros produktais gaunamas jodas – labai svarbus mikroelementas, kurio reikia skydliaukei sintetinant hormonus. Šie hormonai turi tiesioginės įtakos vaisiaus smegenų formavimuisi. Jodo trūkumas yra pagrindinė smegenų pažeidimų, kurių galima išvengti, priežastis, tačiau nedidelio jodo nepakankamumo poveikis iki šiol nebuvo ištirtas.

Grupė Surrey ir Bristolio universiteto mokslininkai tyrė 1040 būsimųjų mamų, pirmąjį nėštumo trimestrą matuodami jodo koncentraciją šlapime.

Vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jie suskirstė moteris į tas, kurioms jodo trūko (jodo ir kreatinino santykis buvo mažesnis nei 150), ir tas, kurios jo turėjo pakankamai (santykis 150 ar didesnis).

Nustatyta, kad 67 proc. tiriamųjų jodo turėjo nepakankamai.

Vaikų protinis vystymasis buvo įvertintas naudojant vaikų intelekto koeficiento testą, kai jiems buvo 8 metai, ir skaitymo gebėjimų testą, kai jiems buvo 9 metai.

Mokslininkai atsižvelgė į išorinius veiksnius (tėvų išsilavinimas ir kūdikių maitinimas krūtimi). Nustatyta, kad nepakankamai jodo turėjusių moterų vaikų intelekto testo rezultatai buvo prastesni: kuo daugiau jodo trūko mamoms, tuo jų vaikai prasčiau skaitė ir suprato tekstą.

„Mūsų rezultatai aiškiai parodo jodo svarbą nėštumo periodu ir patvirtina riziką, kurią jodo trūkumas gali sukelti besivystančiam kūdikiui“, sako tyrimo vadovė prof. Margaret Rayman iš Surrey universiteto.

Tyrėjai įsitikinę, kad jodo vartojimas nėštumo periodu yra visuomenės sveikatos problema, kurios negalima ignoruoti. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „The Lancet“.

Kai kurie anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad vaikų protinį vystymąsi lemia nėštumo periodu vartojami jūros produktai. Tuomet mokslininkai apibendrino, kad geresnį vystymąsi lemia jūros produktuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, tačiau dabartinis tyrimas parodo, kad daugiau nei iki šiol manyta įtakos turi jodo kiekis nėščiosios organizme.

Britanijos mitybos specialistų asociacija nėščiosioms ir maitinančioms mamoms rekomenduoja per parą suvartoti 250 mikrogramų jodo, o kitiems suaugusiesiems – 150 mikrogramų arba tiek pat, kokia yra rekomenduojama jodo paros norma Europos Sąjungoje.

Jeigu organizme trūksta jodo, visų pirma, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo yra nedaug, o daugiausia jo turi jūros kopūstai ir menkės kepenys.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook