Kada ir koks papildomas maistas!

Papildomas maistas- kada ir kiek duotiNorint imtis papildomo maitinimo, kūdikis turi būti tam „subrendęs“ – pasiruošęs pasiimti, nuryti, virškinti ir pasisavinti papildomą maistą (žr. 6.3 lentelę).

Kaip ir žindant, taip ir maitinant pieno mišiniais papildomo maisto ir skysčių (vandens) siūloma ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę.

 Papildomo maisto įtraukimas į racioną yra Iaipsniškas procesas:

????4–6 mėnesių amžiaus atsiranda įgūdis imti maistą lūpomis nuo šaukšto. Duodamas trintas vienalytis maistas, tyrė, skysta košė (žr. 6.3 lentelę);

6.3 lentelė. Amžiui tinkamų patiekalų davimo laikas*

Amžius

(mėn.)

Refleksai / įgūdžiai Maisto rūšis Maistas (patiekalas)
0–4 Žindymas (čiulpimas) ir

rijimas

Skystas Tik motinos pienas
4–7 Čepsėjimas (žiaumojimas),

sustiprėjęs čiulpimas, maisto stūmimas nuo liežuvio vidurinio trečdalio prie šaknies

(paskutinio trečdalio)

Smulkiai pertrintas (tik tuomet, kai yra atsiradęs papildomo maisto poreikis) Motinos pienas. Virta pertrinta

mėsa (veršiena, kalakutiena, aviena, jautiena, triušiena, vištiena), daržovės (pvz., bulvės, morkos, brokoliai, žiediniai kopūstai, baltagūžiai kopūstai) arba vaisiai (pvz., obuoliai, kriaušės). Grūdų košės (pvz., grikių, avižų). Šalto spaudimo aliejai, sviestas, kiaušinis.

7–12 Šaukšto „nuvalymas” lūpomis. Kandimas ir kramtymas. Liežuvio judesiai į šonus. Maisto stūmimas prie dantenų.

Savarankiško maitinimosi įgūdžių atsiradimas

Įvairiai pertrintas / sukapotas maistas.

Rankomis ir šaukštu paimamas šeimos maistas. Tirštas ar kietas maistas duodamas tris kartus per dieną. Du užkandžiai tarp maitinimų.

Motinos pienas. Virta smulkinta mėsa, kiaušinis, žuvis. Sutrintos / grūstos virtos daržovės, ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai), vaisiai, uogos. Supjaustyti žali vaisiai ir daržovės (pvz., obuoliai, melionai, pomidorai). Grūdų košės (pvz., grikių, avižų, miežių, rugių, kviečių) ir duona. Šalto spaudimo aliejai, sviestas.
12–24 Žiediniai kramtomieji judesiai. Žandikaulių sutvirtėjimas, stabilumas Šeimos maistas Motinos pienas. Bet koks sveikas, įvairus, gerai subalansuotas šeimos maistas.

*Nėra privaloma išvardintų produktų duoti lentelėje nurodytame amžiuje. Lentelėje pateiktas amžius, kuriame kūdikiai yra pajėgūs sėkmingai valgyti ir pasisavinti tam tikrą maistą.

Kada kūdikis valgo pats????7–8 mėnesių dantimis kramto maistą. Viską, kas domina, deda į burną, kandžioja, pats deda maistą į burną, padedamas kitų geria iš puodelio. Duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais ir košė. Maistą galima trinti šakute;

????9–10 mėnesių kanda maistą, ima maistą pirštais, pats laiko puodelį ir geria iš jo. Duodama tyrė su maisto gabaliukais;

????10–12 mėnesių bando pats valgyti šaukšteliu, pats geria iš puoduko. Duodamas smulkiai supjaustytas maistas. Palaipsniui didinama skonio įvairovė, leidžiama pačiam valgyti. Vienerių metų vaikas turi sugebėti pats valgyti šeimos maistą, pvz., rupiai pertrintą, supjaustytą, nesūdytą, nesaldintą.

Duodant papildomo maisto, kūdikis pratinamas prie vandens gėrimo. Iki 6 mėnesių po valgio pasiūloma virinto atvėsinto vandens, o vyresniems nevirinto. Nors vanduo iš čiaupo dažniausiai būna geros kokybės, tačiau atsargos dėlei jo sudėtį ir kokybę yra geriau patikrinti. Šulinio vanduo kūdikiams tinka tik patikrintas. Vanduo duodamas iš šaukštelio arba puoduko.

Sveikos moters išnešioto kūdikio organizmo visus maisto ir skysčių poreikius patenkina jos pienas iki 4–6 mėnesių amžiaus, išskyrus vitamino D ir cinko. Apie 4–5 gyvenimo mėnesį kūdikiui gali pritrūkti geležies, vitaminų A, B12 ir B2. Minėtų vitaminų ir mikroelementų kūdikis turi gauti su papildomu maistu.

 Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio patiekalo geriausia pradėti papildomą maitinimą.

Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų, ypač geležies.

Todėl pirmieji patiekalai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvių, morkų ir mėsos tyrės patiekalai yra tinkamiausi. Kai daržovės jau tapo įprastu maistu, duodama vietinės kilmės vaisių ir uogų, pvz., obuolių, kriaušių, slyvų ir miško bei sodo uogų, ir tik paskui galima duoti bananų ir kitų atvežtinių vaisių. Bananas neturi tapti vieninteliu vaisiumi. Vasarą ir rudenį derėtų prisišaldyti uogų, brokolių, žiedinių kopūstų žiemai.

Jeigu papildomo maisto tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas yra grikių, avižų ir mėsos tyrė su viena kita daržove. Po mėnesio galima pasiūlyti miežių, rugių, kviečių košių. Taip pat tinka nesaldžios ir mūsų krašte neaugančių daržovių neprisotintos pramoniniu būdu pagamintos daržovių košės.

6.4 lentelė. Papildomai maitinamų kūdikių kasdieninis maistas*

Amžius

(mėn.)

Motinos pieno ar pieno mišinio, ml Papildomo maisto kiekis, g Papildomas maistas, kartai per dieną Apytikslis vieno valgymo maisto kiekis, g
4–5 900 5–50 1–2 200
6 900–1000 50–100 1–2 200
7 850–900 100–150 2 200
8 800 200 2–3 200
9 750 250 3 200
10 700 300 3–4 200
11 600–650 350–400 4 200
12 500–600 400–500 4 200

*Nurodyti maisto kiekiai yra apytiksliai. Kūdikis kiekvienąkart valgydamas pasirenka jam tinkamą maisto kiekį. Svarbu įvertinti jo siunčiamus signalus – alkanas ar sotus.

Sparčiai augančio kūdikio energinių ir kitų medžiagų poreikis užtikrinamas tik tuomet, kai:

????papildomo maisto duodamas pakankamas kiekis ir tinkamu dažniu (žr. 6.4 lentelę);

????duodami įvairūs didelės maistinės vertės patiekalai.

Dauguma papildomai maitinamų kūdikių valgo 6 kartus per parą.

 Skonį suvokti kūdikis išmoksta tik tuomet, kai jį dažnai jaučia, t.y. maitinamas įvairiais patiekalais.

Saldaus skonio, kaip malonaus, pojūtis yra įgimtas, todėl naujagimiai ir kūdikiai mielai valgo saldžius patiekalus. Jokie patiekalai nesaldinami, neprisotinami įvairių prieskonių, nes kūdikis turi išmokti pajusti ir skirti įvairių patiekalų, ypač daržovių ir vaisių, kvapą, skonį. Kuo daugiau skonių per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas pažins, tuo geriau jis priims tuos skonius ateityje. Iki metų dera tik didinti patiekalų įvairovę, o nuo metų nepataikauti, jeigu kažko atsisako, nepulti gaminti tik tai, ką mėgsta ir valgo. Nieko gero, jei mažylis kasdien valgys manų košę…

Devintą–dešimtą mėnesį kūdikiui kartą per parą galima duoti fermentuotų pieno produktų –priedų: pagaminto jogurto, kefyro, rūgpienio, o sukakus vieneriems metams ir 20–30 g varškės.

 Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai.

Iki dvejų metų riebalai yra neribojami. Vegetarų, ypač veganų, dietos taip pat netinka, nes neužtikrina sparčiai augančio organizmo energinio, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B2, B12, D, folio rūgšties, omega 3 riebalų rūgščių poreikio.

Iki dvejų metų neduotini įvairiai kepti, skrudinti, rūkyti mėsos, paukštienos, žuvies patiekalai, produktai su maisto priedais, įvairūs saldumynai, saldinti ir gazuoti gėrimai, arbata, kava.

Sergančio vaiko apetitas sumažėja. Pakilus temperatūrai ir / ar mažyliui suviduriavus, skysčių poreikis didėja – tiks krūties pienas ar pieno mišinys, o jei nori – ir skystesnė mažylio mėgstama tyrė / košė. Sunegalavusiam joks naujas maistas ar jo komponentas neduodamas.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai

 

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook