Rudenį sugrįžę į darželius ir mokyklas vaikai atsineša ir įvairias infekcijas, kuriomis pasidalina vieni su kitais. Dažni nekviesti svečiai vaikų kolektyvuose žarnyno virusai. Vaiko viduriavimas ir dingęs apetitas kelia didelį nerimą tėvams, išbalansuoja šeimos kasdienybę.
Greičiausiai užsikrečia patys mažiausi
Žarnyno infekcijos padažnėja šaltuoju metų laiku, kai vis prastėjant orams ir užsiėmę darbais bei mokslais, daugiau laiko praleidžiame patalpose. Viduriavimą dažniausiai sukelia virusai, per nešvarias rankas patekę į virškinamąjį traktą. Užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau šiems virusams ypač imlūs vaikai.
Darželio grupėje, mokyklos klasėje ar popamokinės veiklos būrelyje vaikai glaudžiai bendrauja, dalinasi įvairiais daiktais, per kuriuos lengvai perduoda vieni kitiems virusus. Užkratu dažniausiai pasidalinama per neplautas rankas, užterštus žaislus, indus, įvairius paviršius. Pirštukai ar koks daiktas dažnai atsiduria burnoje, o kaskart plautis rankas mažieji dar neįpratę. Be to, virusai labai atsparūs ir gali ilgai išsilaikyti ant įvairių paviršių.
Silpna mažų vaikų imuninė sistema, dar tik besimokanti atpažinti įvairius ligų sukėlėjus, neatsilaiko prieš užkratą. Greičiausiai virusai palaužia pačius mažiausius – ką tik pradėjusius eiti į darželį, nes stresas dėl aplinkos pokyčių dar labiau silpnina imunitetą.
Virusinės žarnyno infekcijos paprastai kamuoja nuo kelių dienų iki savaitės. Inkubacinis laikotarpis, kai nėra jokių požymių, trunka nuo vienos iki 2–3 parų. Jau šiuo laikotarpiu galima užkrėsti kitus.
Dehidratacija – pavojinga viduriavimo pasekmė
Labiausiai paplitę žarnyno infekcijų sukėlėjai rotavirusai ir norovirusai. Rotavirusinė liga – ypatingai sunki, o jai itin imlūs vaikai iki 5 metų. Visi virusai sukelia panašius požymius. Fiziologinė organizmo reakcija į virusą yra viduriavimas vandeningomis išmatomis ir vėmimas. Taip organizmas stengiasi pašalinti kenksmingus mikrobus. Pilvo skausmas dažnai būna spazminio pobūdžio, lokalizuotas aplink bambą.
Aukšta temperatūra rodo organizmo reakciją į infekciją, uždegimą. Vaiko temperatūra gali siekti net iki 39–40 °C, todėl ją būtina stebėti ir, jei reikia, mažinti vaistais. Žarnyno virusai gali sukelti ir viršutinių kvėpavimo takų ligos požymius: kosulį, slogą ir gerklės skausmą. Visų šių negalavimų nuvargintas vaikas nusilpęs, dirglus, praranda apetitą, prastai miega.
Virusai greitai dauginasi žarnyno ląstelėse, sukelia jo gleivinės uždegimą, kuris sutrikdo normalų virškinimą, pablogina maistinių medžiagų įsisavinimą. Smarkiai viduriuojant netenkama daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
Dehidratacija yra viena pavojingiausių viduriavimo pasekmių, ypač vaikams. Apninka troškulys, silpnumas, išsausėja oda ir gleivinės, vaikas ima rečiau šlapintis, sustiprėja širdies plakimas. Dehidratacija gali sutrikdyti inkstų ir smegenų veiklą, todėl svarbu kuo greičiau atkurti prarastus skysčius.
Padeda skysčiai, tinkama mityba ir higiena
Viduriuojant ir vemiant svarbūs skysčiai. Tinka negazuotas vanduo, nesaldintos arbatos, džiovintų vaisių kompotas, lengvi sultiniai. Prarastiems skysčiams ir mineralinėms medžiagoms atkurti gali prireikti ir specialaus rehidracinio tirpalo, kuris parduodamas vaistinėje be recepto. Vaikas turi gerti dažnai, mažais gurkšneliais.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui neduokite sunkiai virškinamo riebaus, aštraus, kepto maisto, taip pat – pieno ir jo produktų. Netinka žali vaisiai ir daržovės, sultys, saldumynai, gazuoti gėrimai. Maistą troškinkite ir virkite, gaminkite sriubas ir sultinius. Vaikas gali valgyti liesą virtą ar troškintą mėsą, virtas bulves, džiūvėsėlius, trapučius, vandenyje virtus ryžius, grikius, bananus, keptus obuolius.
Pagrindinė priemonė, padedanti išvengti žarnyno infekcijų – rankų higiena. Įpratinkite vaiką kruopščiai plauti rankas su muilu grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu, prieš valgant. Neleiskite vaikui kontaktuoti su užsikrėtusiais žmonėmis. Pasveikęs jis dar 7 dienas neturi eiti į darželį ar mokyklą. Tiek laiko dar gali užkrėsti kitus. Veiksminga apsauga nuo itin pavojingos vaikams rotavirusinės infekcijos – skiepai, padedantys išvengti sunkios ligos formos.
Į pagalbą – probiotikai
Bet kokios kilmės viduriavimo pasekmė yra sutrikusi žarnyno mikrobiota, t. y. disbiozė. Taip nutinka todėl, kad viduriuojant netenkama dalies gerųjų bakterijų, kurios pašalinamos iš organizmo dažniau tuštinantis. Atsiradus disbiozei, padaugėja ligas galinčių sukelti blogųjų bakterijų, dėl to nusilpsta organizmo apsauginė funkcija ir sunkiau įveikti infekciją.
Mikrobiota itin svarbi imuninei sistemai. Net 80 procentų visų imuninių ląstelių sutelktos žarnyne, kuris yra barjeras, saugantis mus nuo bakterijų, virusų ir kitų patogenų. Todėl viduriuojant patariama papildomai vartoti probiotikus, atkuriančius prarastas gerąsias bakterijas. Probiotinės bakterijos nusėda ant žarnyno sienelių, dėl to nebelieka vietos ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Pagausėjus gerųjų bakterijų, žarnyno pH terpė pasikeičia į rūgštesnę, nepalankią virusams ir kitiems infekcijų sukėlėjams, kurie jos veikiami žūva.
Esant virusinei ligai probiotikai palengvina viduriavimą ir pagerina savijautą. Viena iš probiotikų rūšių – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio probiotiko sudėtyje nėra gerųjų bakterijų, bet jis padeda atkurti normalią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą ir sustiprinti apsauginę funkciją.
Saccharomyces boulardii atlieka normalios mikrobiotos funkcijas: slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir sukuria sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Vartojant šio mieliagrybio preparatą sumažėja ir greičiau baigiasi viduriavimas, mažiau prarandama skysčių.
S.boulardii pasižymi svarbia savybe: jo nesunaikina nei skrandžio ir tulžies rūgštys, nei virškinimo fermentai, todėl jis pasiekia žarnyną gyvybingas. Greitai susidaro didelė mieliagrybio koncentracija, kuri išlieka jį vartojant. Nutraukus vartojimą S. boulardii pasišalina iš organizmo. Probiotiko preparatą geriausia pradėti gerti nuo pat ligos pradžios, o pasveikus jį rekomenduojama vartoti dar bent savaitę.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
