Kartu su gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rudenį aktyviau ima pulti ir COVID-19. Pandemija jau praeityje, bet pats koronavirusas niekur nedings. Jis išmoko prisitaikyti, atsiranda naujų atmainų, bet ir mes jau esame atsparesni, nes turime kolektyvinį imunitetą, dėl kurio šis virusas nebekelia didelės grėsmės. Tačiau net ir dabar turime jo saugotis, ypač tai svarbu didelės rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.
Naujos koronaviruso atmainos: kuo skundžiasi sergantieji?
Šiuo metu dažniausiai pasitaikančios SARS-CoV-2 „Omicron“ atmainos „Stratus“ ir „Nimbus“. Pastaroji atmaina plinta greičiau, tačiau abiejų sukeltų infekcijų eiga panaši ir jos nekelia didesnio pavojaus sveikatai. Kaip ir kitų „Omicron“ variantų, „Stratus“ ir „Nimbus“ sukeltos ligos gali būti pavojingos žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Todėl svarbiau ne atmainos, o išsiaiškinti, ar ligą sukėlė koronavirusas.
Klasikinis ankstesnių metų COVID-19 požymis – uoslės ir skonio praradimas – šiandien daug retesnis. Koronavirusui būdingi įprastiniai kvėpavimo takų infekcijos simptomai: sloga, kosulys, karščiavimas, galvos ir gerklės skausmas, raumenų skausmai ir bendras silpnumas.
Gali prisijungti pykinimas ir viduriavimas, miego sutrikimai, nerimas.
Šiuos simptomus atskirti nuo gripo ar kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sunku. Tiksliausias nustatymo metodas molekulinis PGR testas, atliekamas laboratorijoje. Tačiau jo rezultatas išaiškėja ne iš karto – tenka palaukti iki kelių valandų.
Preliminariam pasitikrinimui patogūs greitieji testai, kurie pateikia rezultatus tuojau pat. Testą svarbu atlikti pagal instrukcijas, kitaip rezultatas nebus tikslus. Tačiau reikėtų prisiminti, kad ligos pradžioje atliktas testas gali neparodyti infekcijos, todėl jį reikia kartoti.
Išvengti virusų padeda paprasti prevencijos būdai
Jeigu greitojo testo rezultatas teigiamas, vertėtų pasitarti su gydytoju, kuris individualiai pritaikys simptomines gydymo priemones. Antivirusiniai vaistai skiriami tik esant stipresniems koronaviruso simptomams arba jeigu didelė sunkios ligos tikimybė. Sergant būtina likti namuose, kad neužkrėstumėte kitų.
Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ir turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, turėtų būti ypač budrūs ir kreiptis į gydytoją, vos pajutę pirmuosius požymius. COVID-19 gali komplikuotis į bronchitą, plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), galima ligos pasekmė kvėpavimo nepakankamumas.
Apsisaugoti padeda gerai žinomos paprastos taisyklės. Nekontaktuokite su žmonėmis, turinčiais peršalimo ligos simptomų. Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu, nelieskite veido neplautomis rankomis. Kad sumažintumėte viruso koncentraciją, reguliariai vėdinkite ir valykite namus. Paprasti būdai palaikyti imuninę sistemą: gerai išsimiegoti, subalansuotai maitintis, kasdien pabūti gryname ore ir mankštintis.
Nuo sunkių ligos formų galime apsisaugoti pasiskiepiję
Pagrindinė COVID-19 infekcijos prevencijos priemonė – skiepai. Tiesa, galime užsikrėsti net pasiskiepiję, tačiau jie padeda išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų.
Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja per 10–14 dienų. Persirgę ar pasiskiepiję apsaugos visam laikui neįgysime – po pusmečio jos nebelieka. Todėl praėjus pusmečiui jau reikėtų skiepytis pakartotinai.
Užsiregistruoti skiepams nuo koronaviruso galima per išankstinės pacientų registracijos sistemą arba paskambinus į bet kurią gydymo įstaigą, kuri užsakiusi COVID-19 vakcinų.
Nepamirškime ir kitos rimtos ligos – gripo. Nuo abiejų ligų galima pasiskiepyti vieno vizito metu. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp kurių – sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščiosios ir 2–7 metų vaikai. Abi – gripo ir COVID-19 – vakcinos itin būtinos labiausiai pažeidžiamiems ligų žmonėms. Dėl skiepų nuo gripo turėtumėte kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
