Jei stipriai vargina stresas, galite susirgti. Ko gero, tikrai esate apie tai girdėję, matę tai nutinkant kitiems arba netgi yra tekę tai patirti savo kailiu. Po keleto dienų įtempto darbo dažnai pradeda skaudėti nugarą, galvą arba pajuntate tarsi gripo požymių. Reikalai dar labiau pablogėja, jei stresiniai periodai užsitęsia, sunkesnė liga gali sukelti net infarktą. Žinoma, pasitaiko, kad įtampai atslūgus iškart susergama. Patirdamas stresą organizmas gamina hormonų, kurie jį patį apsaugo ir mums suteikia daugiau jėgų. Tikriausiai esate iš tų, kurie juda į priekį tik spaudžiami kitų ir nesuserga tol, kol patiria stresą. Deja, stresas jūsų amžinai neapsaugos. Jo hormonų atsargos išseks, jūsų jėgos – taip pat. Posakis „ko per daug – to per daug“ ypač tinka stresui apibūdinti. Aš jus supažindinsiu su trimis streso fazėmis, skiriamomis pagal jo trukmę ir žmogaus reakciją į stresorius. Šiek tiek įtampos dar niekam nepakenkė, tačiau ilgalaikis stresas pavojingas sveikatai ir gali sukelti, sakykim, antsvorio problemų.
Kas jums sukelia stresą
Streso lygį sunku įvertinti, nes jis gali būti užslėptas arba jo paprasčiausiai nepaisoma. Vienas įtemptas renginys nėra toks pavojingas kaip kasdienės stresinės situacijos, galinčios išmušti žmogų iš pusiausvyros ir turėti įtakos nuolat augančiam antsvoriui.
Akivaizdu, žodis „stresas“ nuvalkiotas ir vartojamas reikia nereikia. Tačiau, mano nuomone, gyvenime patiriame daug streso dėl nuolat didėjančių visuomenės protinių, fizinių ir emocinių poreikių. Nepaneigsi, kad pastaruoju metu plečiasi bedarbių gretos, daugėja skyrybų, vienišų žmonių.
Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinį. Ja remdamiesi galime įvertinti streso lygį konkrečioje situacijoje.
Streso lygis priklauso nuo kultūros ir asmeninės vertybių skalės. Artimo žmogaus netekimas neabejotinai bus pačiame sąrašo viršuje. Daugiausia streso sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas ir negalėjimas išspręsti kai kurių gyvenimiškų situacijų. Liga, neįgalumas – labai didelis įtampos šaltinis. Vėliau pamatysime, kaip pernelyg stiprus stresas gali įvaryti liguistą nerimą.
Darbo aplinkoje patiriate nemenką stresą, kai esate priversti žaibiškai priimti sprendimus, pateikti informaciją, konkuruoti su kolegomis, o kartais net atlaikyti psichologinį priekabiavimą. Emociškai daugiausia streso sukelia įvairūs ginčai, arši kritika, konfliktai šeimose, sutuoktinių vaidai.
Beje, tikrai nustebsite, kad tokie teigiami dalykai kaip daugybė komplimentų, vedybos, vaiko gimimas taip pat yra streso šaltinis.
Holmes’o ir Rahe’s streso skalė
|
Sutuoktinio mirtis Skyrybos Turto dalybos po skyrybų Įkalinimas Artimo šeimos nario mirtis Trauma arba liga Vedybos Atleidimas iš darbo Sutuoktinių susitaikymas Išėjimas į pensiją Šeimos nario sveikatos sutrikimai Nėštumas Seksualinio gyvenimo problemos Naujo nario atėjimas į šeimą Bet kokie pokyčiai darbe Finansinės situacijos pokyčiai Artimo draugo mirtis Pareigų pasikeitimas darbe Konfliktų šeimoje padaugėjimas arba sumažėjimas Didesnė nei 30 000 eurų skola Turto įkeitimas arba paskola Atsakomybės padidėjimas arba sumažėjimas darbe Vaikas palieka tėvų namus Nesutarimai su uošviais Nepaprasta sėkmė Moteris pradeda arba nustoja dirbti Studijų pradžia arba pabaiga Gyvenimo sąlygų pasikeitimai Įpročių pasikeitimai Nesutarimai su darbdaviu Darbotvarkės arba darbo sąlygų pasikeitimai Gyvenamosios vietos pakeitimas Studijų vietos pakeitimas Laisvalaikio pokyčiai Religinių pažiūrų pakeitimas Pokyčiai mokykloje Turto įkeitimas arba paskola iki 10 000 eurų Miego įpročių pasikeitimas Šeimos susitikimų dažnėjimas arba retėjimas Mitybos įpročių pasikeitimas Atostogos Kalėdų rūpesčiai Administraciniai pažeidimai |
100 73 65 63 63 53 50 47 45 45 44 40 39 39 39 38 37 36 35 31 30 29 29 29 28 26 26 25 24 23 20 20 20 19 19 18 17 16 15 15 13 12 11 |
Kodėl patirdami stresą užkandžiaujame
Pirmiausia paklausiu, ar jums yra tekę tai patirti? Ar pastebėjote, kad padidėjus darbo krūviui kramsnojate kas papuola po ranka, paskubomis, bet kuriuo dienos metu, net nejausdami alkio?
Kaip jau minėjau šio skyriaus pradžioje, stresas gali jus trumpam apsaugoti nemalonioje situacijoje. Tačiau per didelė įtampa gali ilgam pakenkti jūsų sveikatai. Dėl streso maistas tampa paguoda. Kai kuriuos maistas ir alkoholis veikia kaip raminamieji! Ar atkreipėte dėmesį, kad apėmus įsiūčiui ar nusivylimui maistas padeda nusiraminti? Jei esate vienas arba nuobodžiaujate, gabalėlis šokolado tikrai pradžiugins. Įsivaizduojate, kaip palengvėtų po konflikto surijus pyragą? O jei taip kokį gardėsį po alinančios darbo dienos! Ar bent numanote, kaip nuramintų gaivus gurkšnis viskio po svarbių darbų? Visi aperityvai, sausainiai ir bulvių traškučiai yra tikras malonumas po sunkios darbo dienos, palepinantis ne tik pilvą, bet ir paguodžiantis vienatvės valandomis…
Maistas padeda atsikratyti nerimo
Jau supratote, kad maistas ir alkoholis puikiai mažina nerimą ir be jų apsieiti sunku. Supažindinsiu jus su keletu metodų, kuriuos yra išbandę mūsų pacientai (trečia dalis, 24–28 skyriai).
Kol neperprasite „streso ir maisto paguodos“ mechanizmo, svorio metimas bus laikinas ir tikrai turės grįžtamąjį pobūdį. Numesti kilogramai „ataugs“ kaip ir daugeliui žmonių, kurie nesistengia atpažinti stresorių, neieško būdų, kaip juos mažinti, ir nemėgina suvokti viso to esmės.
Stresas kiekvieną veikia vis kitaip
Dauguma antsvorio kamuojamų žmonių yra itin jautrūs, jie sunkiai ištveria patiriamą stresą. Šioje knygoje atpažinsite jums būdingus stresorius, išmoksite kiek įmanoma jų vengti ar bent jau pakeisti požiūrį į juos.
Streso gydymo metodika, kurią plačiai taikome, tikrai labai prisidėjo prie puikių rezultatų. Daugiau nei 65 proc. pacientų nekintamą svorį išmoksta išlaikyti po penkerių metų. Šis rodiklis gerėja dėl psichologijos, ir aš esu įsitikinęs, kad šioje knygoje rasite svorio didėjimo ir užkandžiavimo problemų sprendimą.
Kaip elgiatės stresinėje situacijoje
Pirmiausia patirsite šoką, tapsite itin budrūs. Tokia pirminė reakcija vadinama aliarmo faze (žr. 2 pav.). Streso hormonai (adrenalinas, katecholaminai) suaktyvina visą organizmą, parengia jus instinktyviai išlikti. Tokia būsena gali išgelbėti gyvybę (gyvūnai instinktyviai jaučia, kur yra grobuonis, ir sugeba nuo jo pasprukti). Jūsų raumenys įsitempia, širdis pradeda smarkiau plakti, išmuša prakaitas, pajautrėja visos juslės. Esate aliarmo būsenos, budrūs ir akyli. Suvokiate, kad ši būsena gali būti naudinga, todėl dauguma žmonių stengiasi sąmoningai patirti stresą, kad galėtų daugiau nuveikti, atremti iššūkius ir nuversti kalnus.
Vis dėlto šoko ir aliarmo fazė gali sukelti nerimą, susirūpinimą, o nerimas – persivalgymo priepuolius, vos tik pajusite, kad valgymas jus ramina.
Ši pirminė fazė gali trukti nuo kelių sekundžių iki keleto valandų, o tada pereisite į kitą fazę – priešinimąsi.
Priešinimosi fazė
Atėjus šiai fazei prisitaikymas užtrunka ilgiau, jūsų kūnas įsitempęs, kad pajėgtų atlaikyti patiriamą šoką. Pakaušio ir nugaros raumenys būna dažnai įsitempę – keletą dienų, o ištvermingesniems net keletą savaičių. Be adrenalino, jūsų kūnas dar išskiria ir kitų streso hormonų – kortikosteroidų ir kortizono. Organizmas šiuos hormonus gamina, kad galėtumėte ilgai suvaldyti stresą.
Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis jus nuo skausmo ir daugybės ligų. Jums nebaisi jokia sloga, sinusitas, artritas ar pan. Būsite ne tik budrūs ir kupini jėgų dėl adrenalino, bet ir patikimai kortikosteroidų apsaugoti nuo įvairiausių uždegimų. Esant priešinimosi fazei nemažai žmonių daug valgo, kad atlaikytų stresą. Jis trukdo jums miegoti, todėl nuovargį kompensuojate maistu. Per daug kalorijų kartu su streso hormonais tikrai užaugins ne vieną papildomą kilogramą.
Dėmesio! Visi geri dalykai kada nors baigiasi, todėl nederėtų jais piktnaudžiauti. Tiesą sakant, priešinimosi būsena pereis į nuovargį ir taip pasieksite trečiąją fazę – išsekimą.
Išsekimo fazė
Mūsų atsparumas stresui skiriasi ir kiekvienas jį išgyvename savaip. Jūs kitaip reaguojate į naujienas, kivirčus, darbo krūvį, todėl išsekimas gali pasireikšti net ir po kelių dienų. Kad ir kokį stiprų stresą patyrėte, išsekimą pajusite tik po kelių savaičių, o gal net po ne vieno mėnesio. Esu įsitikinęs, kad apkūnūs žmonės yra jautresni nei antsvorio neturintys, todėl išsekimą pajunta greičiau ir stresą mažina valgydami ar nuolat užkandžiaudami. Kitame skyriuje atidžiau panagrinėsime jūsų jautrumą stresui.
Esant aliarmo fazei alkio nejuntate, o štai atėjus priešinimosi ir ypač išsekimo fazėms papuotaujate gana dažnai. Kai esate išsekę, valgymas itin svarbus, mat „padeda atsilaikyti“. Kartą toks apvalių formų vairuotojas man pasakojo turėdavęs be paliovos užkandžiauti, kad išliktų budrus prie vairo ir kiek įmanoma vytų šalin mieguistumą. Ne kartą mačiau tai darant savo kolegas medikus ir medicinos seseles per naktinę pamainą. Tiesą pasakius, naktinėse pamainose tikrai pavargstama, o nuovargis sukelia didžiulį stresą.
Skaudūs streso padariniai
Atėjus išsekimo fazei organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų, dėl to pajuntate skausmą. Dažniausiai pradeda skaudėti galvą, atsiranda migrena. Strėnų gėla gali pereiti į šlaunis, o taip išsekus visa tai gali baigtis išvarža. Sudirgęs žarnynas sukelia storosios žarnos spazmus (dirgliosios žarnos sindromas), skrandžio susitraukimus. Dėl nuolatinių pilvo skausmų žmogus tampa bejėgis.
Skaudūs streso padariniai
| • Galvos skausmai, migrena |
• Įtampa pakaušyje
• Dirglumas• Skrandžio susitraukimai
• Dirgliosios žarnos sindromas
• Skrandžio opa• Epikondilitas
• Bursitas
• Artritas
Nuolat patiriant stresą gali išsivystyti skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos uždegimas, be to, gali atsirasti divertikulų, dėl kurių viduriai užkietėja arba žmogus pradeda viduriuoti. Didžiuosius kelio, peties, klubo sąnarius apėmęs epikondilitas, bursitas ar artritas taip pat labai būdingas išsekimo skausmams.
Visi šie skausmai yra pavojaus signalas, įspėjantis apie organizmo išsekimą. Ne netinkamas judesys yra kaltas dėl strėnų skausmo, kamuojančio jus tris savaites, tikroji priežastis – išvargusi nugara dėl nepakenčiamo gyvenimo ritmo ir didžiulės darbų apimties.
Medicininiai streso padariniai
Diabetui ar vėžiui išsivystyti vien blogos naujienos ar patirto šoko neužtenka. Tai tėra paskutinis lašas, perpildęs taurę po keleto metų nesirūpinimo savimi: per mažai miego, stiprus stresas, persivalgymas, alkoholio vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir t. t. Užtenka 15–20 metų gyvenimo su antsvoriu ir turėsite diabetą.
Pateiksiu keletą skaičių, kurie jus įspės ir motyvuos. Daugiau nei 50 proc. nutukusių žmonių diabetu suserga po dvidešimties antsvorio metų. Turint galvoje, kad apkūnių žmonių vis daugėja, diabetikų skaičius per pastaruosius dvidešimt metų patrigubėjo ir dar patrigubės iki 2025-ųjų. Šiandien pamatysite ne vieną dvidešimtmetį jaunuolį, varginamą antsvorio ir diabeto. Dėl streso atsiradęs išsekimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, širdies infarktą, kraujavimą į smegenis, paralyžių. Norėčiau įspėti, kad kai kuriems žmonėms stresas reiškia išsekimą, sukeliantį depresiją ir miego sutrikimų.
Medicininiai streso padariniai
| • Diabetas |
• Hipertenzija
• Infarktas• Kraujavimas į smegenis
• Miego sutrikimai
• Nerimas• Depresija
• Augliai
• Vėžys
Kinų medicina teigia, kad atėjus išsekimo fazei streso išderintas organizmas gali stipriai susirgti, išsivystyti koks nors auglys arba vėžys.
Tikrai nenoriu toliau vardyti visų ilgalaikio streso sukeliamų ligų, nes sąrašas labai ilgas, o mano tikslas nėra įvaryti jums streso anksčiau laiko!
Turite žalingų įpročių!
Jau pirma kalbėjome, kad siekdami atlaikyti stresą žmonės labai daug prisivalgo ir dieną naktį užkandžiauja.
Kai kurie, norėdami išlikti žvalūs ir kupini energijos, kavos geria keliskart per dieną. Kiti griebiasi net amfetamino, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie svaiginasi kokainu siekdami išlikti ypač darbingi ir veiklūs. Visos šios priemonės mažina stresą ir atitolina išsekimo fazę. Deja, viskas baigiasi tuo, kad žmogus tampa priklausomas ir nebegali be jų apsieiti nė vienos dienos, ryja migdomųjų, kad užmigtų, paskui išgeria kelis litrus kavos norėdamas kaip nors atsibusti ir atsikratyti persekiojančio nuovargio.
Yra ir tokių, kurie tik alkoholiu sumažina stresą ir atsikrato nerimo. Bėda ta, kad nuolat vartojamas alkoholis sukelia depresiją, verčiančią įsipilti dar, ir taip be paliovos sukasi užburtas ratas. Jei turite „toksiškų“ įpročių, valgote norėdami sumažinti stresą ir sukaupti jėgų, būkite atsargūs, nes esate vos per vieną laiptelį nuo išsekimo, nervinės depresijos, „perdegimo“ ir nutukimo.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad esant aliarmo fazei stresas gali trumpam nuvyti alkio pojūtį. Tačiau visa kita veiks priešingai, nes atėjus priešinimosi ir išsekimo fazėms jūs užkandžiausite norėdami sukaupti jėgų, o tai bus puikus atspirties taškas svoriui augti.
Išvada: stresas naudingas esant aliarmo ir priešinimosi fazėms, tam kartui mus apsaugo, tačiau lengvai gali susargdinti atėjus išsekimo fazei.
Knygos ištrauka
