Karščiavimas, kosulys, sloga – gerai visoms šeimoms pažįstami šaltojo sezono virusų siautėjimo padariniai. Staiga užklupusi liga sujaukia tėvelių planus ir dažnai tenka spręsti dilemą – gydyti vaiką patiems ar važiuoti pas gydytoją. Kas padeda sergančiam vaikui, kaip išvengti didelių pavojų, kada verta sunerimti, patarė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytojos.
RSV infekcija: ypač dėmesingi turi būti mažų vaikų tėvai
Respiracinis sincitinis virusas (RSV) – vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų. Anot Infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Birutės Zablockienės, kūdikiams jis lemia sunkius bronchiolitus. Ne mažiau sunkią ligą negu gripas RSV gali sukelti ir suaugusiesiems, ypač priklausantiems tam tikroms rizikos grupėms.
„Tai visame pasaulyje labai paplitęs virusas, – pasakoja gydytoja, – jis cirkuliuoja tuo pačiu metu kaip ir gripas. Užsikrėsti galima panašiai kaip ir kitais kvėpavimo takų sukėlėjais. Tai yra nuo sergančio asmens arba besimptomio nešiotojo per oro lašelius kalbant, kosint, čiaudint. Šis virusas ant aplinkos paviršių gali išsilaikyti iki 30 valandų. Jeigu rankos užteršiamos kvėpavimo takų sekretu ir liečiamas veidas, akys, nosis, burna, taip pat galima užsikrėsti.“
Vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė perspėja, kad RSV virusas pavojingiausias mažiems vaikams, ypatingai iki dvejų metų. RSV mažam vaikui gali sukelti gana sunkią pneumoniją, kuri dažnai gydoma ligoninėje, nes prireikia deguonies terapijos. Situacija dar sunkesnė, jeigu vaikas užsikrečia keliais virusais.
Tai, kad patys mažiausi serga ūminiu bronchiolitu, lemia anatominiai ypatumai. Mažo vaiko bronchiolės labai siauros – skersmuo nuo vieno iki dviejų milimetrų. Užtenka gleivinei paburkti labai nedaug ir kvėpavimo takai taip užsikemša, kad oras negali normaliai patekti į alveoles.
Sveikas paauglys, kaip ir suaugęs žmogus, gali būti besimptomis nešiotojas ir užkrėsti savo mažą broliuką. Anot gydytojos, atsiradus tik slogai ar lengvam bronchitui vyresniam vaikui, pavyzdžiui, darželinukui, dažniausiai neverta skubėti pas gydytoją.
Gripas taip pat grėsmingas mažiesiems
Gripu taip pat gali sunkiau sirgti patys mažiausi. Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pasakoja: „Gripo infekcija gali pasireikšti nuo labai lengvų formų arba praktiškai besimptomių – iki labai sunkių. Sunkiausiai serga vyresni, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojantys imunosupresinius vaistus, neišnešioti naujagimiai, kūdikiai.“
Anot gydytojos, jiems dažniausiai prireikia papildomos pagalbos, gydymosi ligoninėje. Daugumai kitų užtenka namų vaistinėlės vaistų.
Svarbu žinoti, kokia liga susirgome
RSV, COVID-19, gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų požymiai panašūs, gydomės tokiais pat vaistais. Tačiau prof. L. Jančorienė paaiškina, kad vertėtų žinoti sukėlėją, nes kai kurioms ligoms taikomas specifinis gydymas.
„Gripui gydyti turime antivirusinį vaistą oseltamivirą, kuris gali būti skiriamas ir vaikams, ir nėščiosioms, ir kitiems suaugusiems žmonėms. Taip pat yra specifinis COVID-19 infekcijos gydymas, tik jis labiau orientuotas į didžiausios rizikos asmenis. Todėl kai kuriais atvejais, ypatingai labai mažam vaikui, nėščiai moteriai, kitam rizikos grupei priklausančiam žmogui, vertėtų atlikti, kad ir patį prieinamiausią greitąjį testą. Ligoninės skubios pagalbos skyriuje gali būti atliktas molekulinis testas“, – pasakoja gydytoja.
Sveikam jaunam suaugusiam žmogui dažniausiai nebūtini antivirusiniai vaistai. Tokiam žmogui, pavyzdžiui, oseltamiviras galėtų būti paskirtas profilaktiškai, jeigu jis slaugytų pagyvenusį, ypatingai – imunosupresinės būklės žmogų. Gydytoja perspėja, kad antimikrobinius vaistus reikia vartoti racionaliai. Perteklinis jų vartojimas lemia atsparumą ir mažesnį vaisto efektyvumą.
Pagrindinis antivirusinio vaisto tikslas – sutrumpinti ir palengvinti ligos eigą, sumažinti komplikacijų riziką. Vartoti tokį vaistą reikia pradėti kuo anksčiau. Suvėlavus greičiau pasveikti mažai tikėtina, tik gali kažkiek palengvėti ligos eiga.
Persirgus konkretaus viruso sukelta liga, tą sezoną jis neturėtų vėl susargdinti. Tačiau dr. B. Zablockienė paaiškina, kad sergant pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis, silpnesnis imunitetas, todėl lengviau atsiranda kitos virusinės ar bakterinės infekcijos.
Rimti signalai, kad reikia gydytojo
Gydantis bet kokią ligą itin svarbi vaiko būklė. Gripu galima sirgti lengvai, o rinoviruso ar kitų virusų sukelta liga sunkiai.
Dr. S. Petraitienė pateikia taisyklę: „Jeigu vaikas karščiuoja, duodame vaistų nuo temperatūros ir žiūrime, kaip jis jaučiasi, kai temperatūra normali. Jeigu kaip sveikas bėgioja, domisi aplinka, valgo, geria, tikrai kažkur skubėti tą pačią minutę, net pas šeimos gydytoją, nereikia – galima palaukti vieną ar dvi dienas. Kai vaikui kosėjant girdisi švokštimas, jis dažniau kvėpuoja negu paprastai, įdumba tarpšonkauliniai tarpai, be abejo, reikėtų kreiptis bent į šeimos gydytoją, o savaitgalį ar naktį – į ligoninę. Jeigu atsirado traukuliai, neaiškus bėrimas, tai taip pat signalas, kad reikia nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.“
Dr. B. Zablockienė pataria kreiptis į gydytoją, kai karščiavimas, aukšta temperatūra tęsiasi ilgiau negu tris–keturias dienas. Jeigu būklė lyg ir pagerėjo, bet po vienos ar keleto dienų žmogus vėl karščiuoja, atsiranda kosulys ir skrepliavimas, galima įtarti prisidėjusią kitą infekciją. Tai signalas, kad reikia gydytojo. Labai svarbu, ar žmogus nejaučia dusulio, įvertinti savijautą, kvėpavimo dažnį. Per COVID-19 pandemiją daug kas įsigijo pulsoksimetrą, kurį būtų prasminga panaudoti.
Pernelyg skubėti į ligoninę taip pat neverta
Dr. S. Petraitienė pasakoja, kad kai kurie tėvai atveža vos prieš valandą sukarščiavusį vaiką. Tuomet jokie tyrimai neturi prasmės. Netgi kraujo tyrimams reikia, kad nuo ligos pradžios būtų praėję maždaug 12 valandų. Rentgenologiniai pakitimai, iš kurių sprendžiama apie plaučių uždegimą, atsiranda praėjus parai nuo ligos pradžios. Be to, tėvai turėtų žinoti, kad sugirdytas vaistukas pradeda veikti tik po valandos. Tad vos po 15 minučių neverta vaiką vežti į ligoninę. Gydytoja pataria duoti vaistų, laukti stebint vaiką, kuo daugiau jį girdyti skysčiais. Nieko baisaus, jeigu jis nevalgo, svarbu, kad gertų.
Anot gydytojos, jeigu numušus temperatūrą vaikas atsigauna, nėra švokštimo, dusulio, kvėpuoja taip pat, kaip įprastai, neatsirado ypatingų bėrimų ir traukulių, galima ramiai sulaukti ryto. Tada kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, kuris geriau pažįsta vaiką negu ligoninės gydytojai.
Geriausias vaistas – ramybė ir tėvų rūpestis
Dr. S. Petraitienė pataria, kad sergančiam vaikui labiausiai padėsime, jeigu, tik pastebėję pirmus ligos požymius, dieną–dvi palaikysime jį namuose. Liga atima jėgų, daželis, nors ir vaikui ten patinka, sukelia emocinę įtampą. Pabūti ramybėje – geriausias vaistas, kai mama ir tėtis šalia, paglosto, paskaito pasaką.
„Kai kurie tėvai delsia, – sako gydytoja, – dar šiandien suduosiu kokių vaistukų ar į nosį supurkšiu, kad niekas nematytų, jog vaikas serga. Greitai darbe susitvarkysiu reikalus, o jau rytoj ar poryt sėdėsiu su vaiku. Tačiau vaikui pirmosios sirgimo dienos yra pačios svarbiausios.“
Kvėpavimo takų epiteliui atsikurti po paprasto bronchito reikia dviejų–trijų savaičių. Tai reiškia, kad tiek laiko vaikas negalės normaliai kovoti su infekcija. Jis gali susirgti antrą kartą – ir sunkiau, trečią kartą – dar sunkiau. Taigi, gydytoja pataria neleisti vaiko į kolektyvą bent gerą savaitę po ligos.
Parengta pagal Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų informaciją
