Gydymas antibiotikais padeda įveikti daugelį sunkių infekcijų, tačiau šie vaistai gali sukelti ne tik rimtus virškinimo sistemos sutrikimus, bet ir kitų ligų pavojų ateityje. Dažniausia su antibiotikais susijusi nepageidaujama reakcija viduriavimas, kurio pagrindinė priežastis – šių vaistų poveikis žarnyno mikrobiotai. Be to, mikrobiotos disbalansas, kuris po antibiotikų kurso išnyksta tikrai negreitai, gali įtakoti medžiagų apykaitos, uždegiminių, autoimuninių bei kitų ligų atsiradimą. Taigi visada vartojant antibiotikus būtina pasirūpinti, kad taip nenutiktų.
Viduriavimas gali sukelti dar vieną infekciją
Antibiotikai – veiksmingi vaistai nuo bakterinių infekcijų. Jie naikina mikrobus, slopina jų dauginimasi, tačiau neskiria kenksmingų ir naudingų bakterijų. Todėl atakuoja ne tik ligų sukėlėjus, bet ir sveikatai palankius žarnyno gyventojus. Dėl to sumažėja gerųjų bakterijų ir sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, kuri gyvybiškai svarbi virškinimui, imunitetui bei daugeliui kitų organizmo funkcijų.
Nors antibiotikų sukeltas žarnyno mikrobiotos disbalansas gali nesukelti jokių simptomų, t.y. gali būti nejaučiamas, bet su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo, vadinamo SASV, simptomai gana aiškūs: viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Šis negalavimas gali užklupti per keletą dienų vartojant antibiotikus arba nuo gydymo pabaigos praėjus kelioms dienoms ir net kelioms savaitėms.
Vieniems antibiotikai sukelia lengvus simptomus, sunkiais atvejais gali ištikti dehidratacija ir atsirasti kitų sveikatos problemų. Dėl dehidratacijos netenkama organizmui svarbių elektrolitų. Viena iš viduriavimo pasekmių – hipokalemija (gyvybiškai svarbaus elektrolito kalio netekimas). Sveikatos problemų gali sukelti kito elektrolito kalcio netekimas viduriuojant.
Kita viduriavimo pasekmė – Clostridium difficile infekcija. Kai vartojant antibiotikus pažeidžiama žarnyno mikrobiota, natūralioje mikrobiotoje esančios C. difficile bakterijos gali pradėti sparčiai daugintis ir gaminti toksinus. Šių bakterijų sukelta žarnyno infekcija sunkesnė, gali atsirasti gausus viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai ir spazmai.
Taigi, susidaro užburtas ratas: antibiotikai gali išgydyti vieną ligą ir išprovokuoti kitą, taip pat bakterinę, kuri taip pat gydoma antibiotikais. Bloga žinia, kad ši infekcija linkusi atsikartoti, o tai dar labiau apsunkina jos gydymą. Dažno gydymosi antibiotikais pavojus – bakterijų atsparumas, dėl kurio infekcijos sunkiau įveikiamos, ligos ilgiau tęsiasi ir didėja komplikacijų tikimybė.
Sveika žarnyno mikrobiota gali apsaugoti nuo ligų
Žarnyno mikrobiota itin svarbi sveikatai, ji dalyvauja daugybėje organizmo funkcijų. Pagrindinės iš jų:
- maistinių medžiagų skaidymas ir absorbcija iš maisto, kai kurių vitaminų ir mineralų įsisavinimas;
- pašalina iš maisto ar aplinkos patekusias kenksmingas medžiagas;
- žarnyne yra didžioji dalis imuninių ląstelių, todėl mikrobiota turi didelę reikšmę atsparumui įvairioms ligoms. Ji skatina imunoglobulino A (IgA) – svarbaus antikūno, saugančio organizmą nuo patogenų, – gamybą ir stiprina apsauginį žarnyno barjerą, neleidžiantį patekti kenksmingiems mikroorganizmams;
- gerosios bakterijos slopina kenksmingų mikrobų dauginimąsi konkuruodamos su jais dėl vietos žarnyne ir maistinių medžiagų;
- žarnyno mikrobiota svarbi gliukozės, lipidų apykaitai ir energijos balansui;
- žarnyno sveikata veikia nervų sistemą. Svarbi smegenų funkcijoms: turi įtakos kognityvinėms funkcijoms, nuotaikai ir stresui.
Užsitęsus mikrobiotos pusiausvyros sutrikimui pablogėja maistinių medžiagų ir vitaminų įsisavinimas, organizme kaupiasi kenksmingos medžiagos, susilpnėja imunitetas ir gali užpulti įvairios ligos.
Probiotikai – antibiotikų sukeliamo viduriavimo prevencijai
Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią antibiotikų sukeliamam viduriavimui – papildyti žarnyną gerosiomis bakterijomis, kurios gali apsaugoti normalią mikrobiotą.
Tačiau kartu su antibiotikais galima vartoti ne visus probiotikus. Šie vaistai veikia ne tik ligą sukėlusias bakterijas. Jeigu gerųjų bakterijų preparatą vartosite kartu su antibiotikais, šie vaistai naudingus mikroorganizmus gali tiesiog sunaikinti ar sumažinti jų veiksmingumą. Kad toks probiotikas būtų veiksmingas, jį turėsite vartoti po 3–4 valandų po antibiotikų.
Natūraliai atsparus antibiotikams – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Geriamas kartu su vaistu jis išlieka gyvybingas. Be to, jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl į žarnyną patenka nepažeistas. S. boulardii nėra normalios mikrobiotos sudėtinė dalis, tačiau šis probiotikas sukuria palankias sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms, taigi padeda palaikyti normalią mikrobiotą. S. boulardii neišlieka žarnyne visam laikui. Patekęs į jį, atlieka savo darbą – normalizuoja mikrobiotą, taip užkirsdamas kelią viduriavimui, – ir po to visiškai pasišalina.
Šio mieliagrybio probiotiką galima saugiai vartoti kartu su paskirtais antibiotikais. Geriausia jį pradėti vartoti nuo pirmos gydymosi antibiotikais dienos ir baigus vaistų kursą jį gerti dar 2–3 savaites. Tai padės palaikyti naudingas žarnyno bakterijas ir žymiai sumažinsite su antibiotikais susijusio viduriavimo riziką.
Gydantis antibiotikais, be probiotikų, didelę reikšmę turi mityba. Nedera pamiršti prebiotikų, kurie suteikia maistines medžiagas naudingiems mikroorganizmams. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, kuriose gausu skaidulų – prebiotikų, padedančių augti gerosioms bakterijoms.
Nors kai kuriuose maisto produktuose (kefyre, jogurte, raugintose daržovėse) natūraliai yra gerųjų bakterijų, jų kiekio neužteks antibiotikų pažeidžiamai mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti. Todėl viduriavimo prevencijai patariama papildomai vartoti probiotiko preparatą.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
