Atėjus pavasariui, kartu su nubudusia gamta po žiemos miego atkunta ir erkės. Šaltis joms nepakenkė – padėjo išgyventi gausaus sniego sluoksnis ir žolės bei lapų užklotas, po kuriuo jos įsirausia. Tad sėkmingai peržiemojusios išalkusios erkės pradeda medžioklės sezoną. Šie maži voragyviai gali sukelti rimtą grėsmę sveikatai, pernešdami tokias ligas kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Erkės paprastai suaktyvėja kovą ir šis periodas gali trukti net iki gruodžio pradžios. Laikantis pliusinei 5 laipsnių temperatūrai jos išlenda iš savo slėptuvių ir tyko mūsų ant žolės ir neaukštų krūmų. Itin daug jų knibžda miškuose, parkuose, gausu ir miesto centre. Aktyviausiai erkės puola gegužės–birželio mėnesiais ir rugpjūtį–rugsėjį. Pavasarį išalkę šie gyviai aktyviai ieško maisto, o rudenį stengiasi pasisotinti žiemai. Tuo metu padaugėja sergančiųjų Laimo liga ir erkiniu encefalitu.
Jei erkė įsisiurbė, svarbu ją kuo greičiau pašalinti. Kuo trumpiau ji įsisiurbusi, tuo mažesnė viruso ar bakterijų perdavimo rizika. Suimkite ją pincetu kuo arčiau odos ir ištraukite vertikaliai staigiu judesiu. Tada įkandimo vietą dezinfekuokite antiseptiku. Jeigu erkės galvutė liko įstrigusi odoje, nesibaiminkite, grėsmės ji nekelia ir pasišalins savaime.
Ištraukus erkę iš karto važiuoti pas gydytoją nereikia, tačiau svarbu stebėti įkandimo vietą ir savijautą. Gerai, kad ne kiekviena erkė užkrėsta ir įkandimas gali nebūti pavojingas. Tačiau visada rizikuojame.
Specifinis Laimo ligos požymis
Erkių platinama boreliozė (Laimo liga) – pavojinga bakterinė infekcija, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų. Liga pažeidžia odą, nervų sistemą, raumenis ir sąnarius, sukelia širdies ritmo sutrikimus. Būdingas jos požymis migruojanti eritema – ant odos atsiradęs žiedo formos paraudimas su šviesiu plotu centre. Paraudusi oda liečiant gali būti šilta, niežėti ar dilgčioti. Šis maždaug 5 centimetrų ovalas palaipsniui didėja ir gali pasiekti 30 cm skersmenį. Parausti gali bet kuri kūno vieta.
Įsisiurbus erkei toks paraudimas paprastai atsiranda po 1–4 savaičių, bet gali išryškėti ir vėliau. Ši dėmė išnyksta dažniausiai per mėnesį. Kartais dėmės centre atsiranda tamsesnis raudonas plotelis su pūslele, apsuptas blyškiu žiedu, kurio kraštai tamsesni. Jaučiami į peršalimą panašūs požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, nuovargis.
Pastebėję paraudimą ir kitus požymius, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją, kuris skirs tyrimus ligai nustatyti. Kad greičiau išnyktų požymiai ir liga neprogresuotų, ji gydoma antibiotikais.
Migruojanti eritema atsiranda ne visiems užsikrėtusiems borelioze ir galima nieko bloga neįtarti. Todėl jei grįžę iš išvykos į gamtą pastebėjote erkės įkandimą, o po kurio laiko prastai pasijutote, verta kreiptis į gydytoją.
Negydoma Laimo liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažna jos pasekmė lėtinis artritas, lemiantis sąnarių skausmą ir raumenų silpnumą, širdies bei kraujagyslių problemos. Gali atsirasti neurologinių problemų: jutimo sutrikimus sukelianti neuropatija, motorinių ir sensorinių funkcijų praradimą lemiantis encefalomielitas.
Deja, persirgus Laimo liga, imunitetas nesusidaro, taigi galima bet kada vėl susirgti. Vakcinos apsaugai nuo šios ligos nėra, todėl būdami gamtoje turime saugotis. Gera žinia, kad užsikrėtę borelijomis nebūtinai susirgsime: jokių požymių gali neatsirasti, tik gaminsis specifiniai antikūnai. Tuomet gydymo nereikia.
Nuo erkinio encefalito saugo skiepai
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įkandus erkei, bet ir išgėrus nepasterizuoto užkrėsto pieno ar suvalgius jo produktą, nors šis būdas retesnis. Ligos inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 7–14 dienų, tačiau gali užsitęsti iki 28. Erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: karščiavimas, kaulų ir raumenų skausmai, bendras silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas ir vėmimas.
Erkinis encefalitas rimta virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Sunkiais atvejais ji gali lemti visą gyvenimą išliekančius neurologinius pažeidimus, net mirtį. Ši liga sutrikdo koordinaciją, gali paveikti sąmonę, sukelti traukulius, net paralyžių. Erkinio encefalito pasekmės smegenų dangalų uždegimas meningitas, smegenų uždegimas encefalitas ar nugaros smegenų uždegimas mielitas. Todėl, pastebėję ligos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo – gydytojas gali skirti specifinius antivirusinius ir simptominius vaistus. Persirgus erkiniu encefalitu gali ilgai kamuoti liekamieji reiškiniai. Tai suprastėjusi atmintis ir pažintiniai gebėjimai, koordinacijos sutrikimai, blogas miegas, dirglumas, dažnas galvos skausmas.
Nuo erkinio encefalito turime veiksmingą apsaugą – vakciną. Geriausia skiepytis žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar nėra itin aktyvios. Reikia spėti pasiskiepyti 3 kartus. Antrą kartą – praėjus 1–3 mėnesiams po pirmojo skiepo, o trečią – 5–12 mėn. nuo antrojo. Palaikomosios dozės reikia po 3 metų ir toliau kas 5 metus. Sezonui artėjant ar prasidėjus galima pasiskiepyti greičiau: antra doze – po 7–14 dienų, trečiąkart – praėjus 5–12 mėnesių nuo antros dozės. Po dviejų skiepų jau turime laikiną imunitetą, tačiau to nepakanka ilgalaikei apsaugai.
Saugokimės būdami gamtoje
Kad apsisaugotumėte nuo erkių būdami gamtoje, naudokite repelentus. Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias sukiškite į kojines ar batus. Užsidėkite gerai priglundančią kepurę ar užsiriškite skarelę. Šviesios spalvos drabužiai padeda greičiau pastebėti erkę, tad galėsite ją pašalinti dar neprisitvirtinusią prie odos.
Po pasivaikščiojimo miške ar miesto parke, darbų privačiame kieme atidžiai apžiūrėkite save ir vaikus. Erkės gali įsisiurbti bet kurioje kūno vietoje, pavyzdžiui, už ausies, pažastyje, ant pilvo, šlaunų, viršutinės nugaros dalies, juosmens ar užpakalinėje kelio srityje, kirkšnyje.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
