Kosulys – daugybės šaltojo sezono ligų palydovas. Jis gali būti nestiprus, tik lengvas pakosėjimas. Arba, priešingai, itin nukamuoja, sukelia krūtinę draskantį skausmą. Tačiau kosulys nėra atskira liga, o ligos požymis, todėl svarbiausia nustatyti priežastį. Taigi, į ką atkreipti dėmesį ir kaip padėti sergančiam vaikui?
Kosulį lemia ne tik peršalimo ligos
Kosulys – natūralus refleksas, padedantis pašalinti į kvėpavimo takus patekusius svetimkūnius: dulkes, mikroorganizmus, žuvusias kvėpavimo takų epitelio ląsteles, dėl infekcijos besikaupiančias gleives.
Kvėpavimo takuose, raumenyse, stemplėje, diafragmoje yra kosulio receptorių. Juos sudirginus, signalas perduodamas į smegenis. Taip atsiranda kosulys – fiziologinė reakcija į dirginimą, o kosėjant iš kvėpavimo takų pašalinama juos sudirginusi medžiaga.
Kosulys gali būti sausas, kai skreplių neišsiskiria, dar vadinamas neproduktyviu. Jis labai vargina, vaikas ar suaugusysis skundžiasi gerklės ir krūtinės skausmu. Sausas kosulys dažnai atsiranda peršalimo ligos pradžioje, vėliau jis pasidaro drėgnas.
Esant drėgnam, t. y. produktyviam kosuliui, išsiskiria skrepliai. Kosėjant kartu su gleivėmis iš kvėpavimo takų pašalinami patogeniniai mikroorganizmai. Toks kosulys rodo, kad vaikas pradeda sveikti.
Kosulio priežastys įvairios.
- Dažnai dėl to kalti ligas sukeliantys virusai, rečiau bakterijos.
- Gastroezofaginio refliukso liga. Ja sergant gerklę dirgina skrandžio rūgštis, todėl kartu su kosuliu atsiranda skausmas bei gerklės graužimas.
- Kvėpavimo takus dirginančios dulkės, dūmai, maisto dalelės, cheminės medžiagos.
- Sloga, kai kaupiasi į gerklę tekantis sekretas ir jo atsikratoma kosėjant.
- Dažna kosulio, ypač sauso, priežastis – sausas oras. Jis išdžiovina gleivines, kurios pasidaro labai jautrios ir neatlieka apsauginės funkcijos. Todėl vaikai dažniau suserga kvėpavimo takų infekcijomis.
- Vaikas ima kosėti, jeigu į kvėpavimo takus patenka svetimkūnis. Toks kosulys prasideda staiga, dažnai kartu su springimu. Jei patys svetimkūnio pašalinti negalėsite, prireiks kreiptis į gydytoją.
Vaiko kosulys gali signalizuoti apie rimtesnę ligą
Šaltuoju sezonu vaikai dažniausiai kosėja susirgę virusine peršalimo liga. Ūminis kosulys – natūrali organizmo reakcija į infekcijos sukėlėją, dažniausiai virusą. Tai naudingas reiškinys, padedantis kovoti su liga, nes išvalomi kvėpavimo takai.
Kosulio priežastis gali būti ir rimtesnė liga: gripas, laringitas, sinusitas ar kokliušas (ūminė bakterinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti stiprius, spazminius kosulio priepuolius), taip pat apatinių kvėpavimo takų infekcijos – ūminis bronchitas ar pneumonija.
Gripui būdingas sausas kosulys, karščiavimas. Lojimą primenantis toks kosulys gali signalizuoti apie laringitą. Itin įkyrus sausas kosulys kamuoja sergant COVID-19. Sergant astma, kosulys spazminis, keliantis dusulį. Plaučių uždegimui būdingas sausas arba drėgnas kosulys, karščiavimas, prasta savijauta.
Sausą kosulį gali sukelti bronchitas, alergijos, astma, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kokliušas, taip pat – cheminės medžiagos, dulkės ir kiti dirgikliai.
Užsitęsusį ar nuolatinį kosulį lemia alergija, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gastroezofaginis refliuksas. Ilgai trunkantis kosulys gali būti lėtinio bronchito ar pneumonijos požymis. Simptomai dažnai panašūs, o gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Todėl įtarus rimtesnę ligą verčiau kreiptis į gydytoją.
Santaros klinikų gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė feisbuke pasidalijo informacija, kad ūminis kosulys trunka iki 3 savaičių, užsitęsęs gali kamuoti 3–4 savaites, o lėtinis kosulys tęsiasi ilgiau nei 4 savaites.
„Jei vaikas nekarščiuoja, aktyvus, valgo įprastai, kosulys keletą kartų per dieną, į mokyklos kolektyvą, suderinus su gydančiu gydytoju, toks vaikas galėtų eiti“, – rašo gydytoja.
Anot gydytojos, dėl ūminės ligos (pavyzdžiui, bronchito) apie 50 % vaikų nustoja kosėti per 10 dienų, tačiau kosulys vaikui gali tęstis 3 savaites, o vieną iš 10 vaikų jis kamuoja net 4 savaites.
„Dažniausia užsitęsusio kosulio priežastis poinfekcinis kosulys. Jis paprastai prasideda po įprastos peršalimo ligos: kiti simptomai praeina, tačiau sausas kosulys išlieka dar kelias savaites.
Kitos galimos priežastys: kokliušas, ūminis bronchiolitas, sveikimas po komplikuotos pneumonijos, užsitęsęs bakterinis bronchitas, rinosinusitas. Nors rečiau, užsitęsęs kosulys gali būti ir lėtinės kvėpavimo sistemos ligos požymis. Kuo vaikas mažesnis, tuo svarbiau laiku nustatyti priežastį ir prireikus pradėti gydymą“, – patarimais dalijasi Sigita Petraitienė.
Kada verta sunerimti?
Nors dažniausiai šaltuoju sezonu puola paprastos peršalimo ligos, jeigu abejojate, geriausia apsilankyti pas gydytoją. Kartais kosulys signalizuoja apie gana rimtą ligą, tokią kaip bronchinė astma, plaučių uždegimas ar kokliušas.
Nedelsiant reikėtų kreiptis į medikus, jeigu atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- kosulys trunka ilgiau nei 4 savaites;
- skrepliuose pastebėjote kraujo;
- kartu su kosuliu atsiranda dusulys, krūtinėje girdimas švokštimas, švilpimas, sutrinka kvėpavimas;
- vaikas karščiuoja;
- kamuoja lojimą primenantis kosulys;
- vaikas greičiau nei įprastai pavargsta, blogėja bendra būklė, krenta svoris;
- kosėja mažesnis nei 3 mėn. vaikas.
Kas padeda kosėjant?
Savarankiškai gydytis galima tik tada, kai kosulys yra paprastos ūminės kvėpavimo takų infekcijos (peršalimo ligos) požymis. Jeigu atsirado nesunkios virusinės ligos požymiai, tokie kaip karščiavimas, galvos ir gerklės skausmas, kosuliui palengvinti gali užtekti šiltų skysčių, kurių ligoniui rekomenduojama gerti daugiau. Naudingos vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, čiobrelių, šeivamedžių, aviečių; džiovintų vaisių kompotai. Čiobreliai – viena iš dažniausiai naudojamų vaistažolių sergant peršalimo ligomis, jų arbata tinka tiek esant sausam, tiek drėgnam kosuliui.
Šilti skysčiai padeda nuraminti sudirgusius kvėpavimo takus ir sumažinti su tuo susijusius simptomus. Šiltoje arbatoje galite ištirpinti šaukštelį medaus, tačiau kūdikiams iki vienerių metų medaus duoti negalima.
Greičiau pasveikti padeda tinkamos sąlygos namuose. Viena iš jų – optimali temperatūra. Sergančiajam, net vaikui, nepatariama būti per šiltoje patalpoje. Sveikstame sėkmingiau, kai kambaryje palaikoma 18–22 °C temperatūra.
Kitas svarbus dalykas – optimalios drėgmės namuose palaikymas. Jeigu kamuoja sausas kosulys, drėgnas oras padeda sušvelninti simptomus. Toks oras sudrėkina sausą gerklę ir nuramina kosulį. Be to, drėgnas oras padeda skystinti klampias gleives ir gerina jų pasišalinimą, o tai palengvina drėgną kosulį.
Labai varginantį ir miegoti trukdantį sausą kosulį kartais prireikia slopinti. Tačiau dėl tokio vaistinio preparato geriausia pasitarti su gydytoju.
Drėgno kosulio paprastai slopinti nerekomenduojama, nes kvėpavimo takuose susikaupęs sekretas gali lemti plaučių uždegimą ar kitą bakterinę infekciją. Drėgno kosulio gydymui gydytojas gali skirti atsikosėjimą skatinančių preparatų, kurie palengvina gleivių išsiskyrimą, taip pat padeda gausus skysčių vartojimas. Drėgnas kosulys būdingas ir bakterinei infekcijai, dėl kurios gali prireikti antibiotikų, todėl abejojant verta kreiptis į gydytoją.
Trumpa atmintinė tėvams
Kosulys pats savaime nėra liga, o kvėpavimo takų dirginimo pasekmė. Todėl svarbiausia stebėti, kaip jis kinta: ar sausas virsta drėgnu, ar netrunka ilgiau nei įprasta, ar neatsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, dusulys ar švokštimas. Su paprastu peršalimu susijęs kosulys didelio nerimo neturėtų kelti. Tačiau ilgai trunkantis, stiprėjantis ar neįprastas kosulys, ypač mažam vaikui, visada ženklas tėvams pasitarti su gydytoju.
Parengė Undinė Gilė
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
