Nuolat stokodami laiko valgome greitai paruošiamą, konservantų ir kitų dirbtinių priedų prifarširuotą maistą. O taip maitindamiesi pritrūkstame organizmui būtinų medžiagų, taip pat ir geležies. Todėl dažnam tenka vartoti šio mikroelemento preparatą. Kada prireikia šio mikroelemento daugiau ir kuo vertinga hemo geležis?
Kada labiausiai pritrūksta geležies?
Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, būtinas kiekvienai kūno ląstelei atsinaujinti. Šis mikroelementas įeina į eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) baltymo hemoglobino sudėtį, o jis perneša deguonį iš plaučių į visus audinius. Geležies yra fermentų sudėtyje, jos reikia normaliems medžiagų apykaitos procesams.
Stokojant geležies, jos atsargos nuolat senka ir gali išsivystyti liga – anemija. Kol neišnaudojamos organizmo sukauptos geležies atsargos, jos trūkumo galima ir nejausti. Simptomai priklauso nuo trūkstamo geležies kiekio ir trukmės. Geležies stokos požymių nemažai: bendras silpnumas, greitas nuovargis, galvos skausmas, raumenų silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, krūtinės skausmas. Trūkstant geležies išblykšta oda, slenka plaukai, skilinėja nagai, gali atsirasti skonio pokyčių (pavyzdžiui, noras valgyti kreidą, ledą, smėlį, dantų pastą), šąla rankos ir kojos, sunku susikaupti.
Geležies gali pritrūkti net ir valgant užtektinai jos turinčių maisto produktų. Pavyzdžiui, kai sutrinka šio mikroelemento pasisavinimas dėl sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant įvairiomis ligomis. Taip pat tais gyvenimo periodais, kai yra didesnis poreikis: moterims nėštumo ir žindymo metu, intensyviai sportuojantiems žmonėms, paaugliams brendimo laikotarpiu.
Kodėl iš maisto gaunamos geležies dažnai neužtenka?
Ir maiste, ir maisto papilduose esanti geležis yra dviejų rūšių – dvivalentė (hemo geležis) ir trivalentė (ne hemo geležis). Geriausiai organizmas geba pasisavinti gyvūniniuose produktuose esančią hemo geležį. Tokios geležies turi mėsa (ypač daug – raudona: jautiena, veršiena), kepenys, paukštiena, žuvis, kiaušiniai.
Didžioji dalis su maistu gaunamos geležies yra ne hemo pavidalo. Tokios geležies galime gauti iš augalinio maisto, daug jos turi pupelės, pupos, žalieji žirneliai, lęšiai, burokai, pomidorai, morkos, džiovinti vaisiai, riešutai. Tačiau tokio pavidalo šio mikroelemento biologinis prieinamumas nedidelis ir yra daug faktorių, kurie slopina jo rezorbciją žarnyne.
Pavyzdžiui, iš raudonos mėsos šio mikroelemento įsisavinama 20–40 proc., o iš daržovių – tik 2–10 proc. Mažina ne hemo geležies įsisavinimą arbatoje esantys taninai, taip pat maistinės skaidulos, riešutuose, sėklose, ankštinėse daržovėse, grūduose ir kruopose esantys fitatai. Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis geriau įsisavinama kartu su jais valgant vitamino C turinčius produktus, tokius kaip rauginti kopūstai, citrusiniai vaisiai, brokoliai, saldžiosios paprikos, kiviai, melionai. Ne hemo geležies įsisavinimas iš daržovių ir vaisių padidėja kartu su jais valgant mėsos, kepenų, žuvies patiekalus.
Tačiau visavertė ir subalansuota mityba leidžia tik patenkinti fiziologinį geležies poreikį, bet nepakankama esant jos trūkumui ar didesniam poreikiui.
Geležies maisto papildų pasirinkimas
Nustačius geležies trūkumą arba anemiją skiriamas gydymas geležies preparatais, jie patariami ir esant didesniam šio mikroelemento poreikiui. Geležies preparato pasirinkimas yra ypač svarbus, nes gydymas gali tęstis iki kelių mėnesių. Be to, svarbu ne tik preparato efektyvumas, bet ir tai, ar jis nesukelia šalutinio poveikio.
Maisto papilduose esanti hemo geležis – dvivalentė geležies forma (Fe 2+) iš karto absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje. Kituose preparatuose yra ne heminė geležis – tai trivalentė forma (Fe 3+), kurios absorbcija dvylikapirštėje žarnoje negalima. Kad žarnynas galėtų įsisavinti šios formos geležį, pirmiausia ji turi virsti dvivalente forma – hemo geležimi. Tai įvyksta veikiant fermentui – geležies reduktazei, o tokiam perdirbimui reikia didesnių geležies druskos kiekių. Todėl trivalentė geležis lėčiau įsisavinama. Efektyviau ir greičiau atkurti hemoglobino kiekį kraujyje padeda dvivalentės geležies preparatai.
Dar viena bėda ta, kad ne hemo geležies preparatai dažnai sudirgina žarnyną, sukelia šalutinį poveikį – pykinimą, vėmimą, skrandžio skausmą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ir kt., vargina metalo skonis burnoje. Dėl prasto virškinamojo trakto toleravimo ne hemo geležies preparato veiksmingumas yra mažesnis.
Hemo geležies įsisavinimui neturi įtakos nei maiste esančios medžiagos, nei skrandžio rūgštingumas. Šie geležies preparatai nesukelia virškinamojo trakto problemų: skrandžio skausmo ar pykinimo. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
