Vaiko gyvenime vienodai svarbūs visi jo gyvenimo metai, tad jo raidos negalima pažeisti – nei skubinti, nei lėtinti. Vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, vieni greičiau, kiti lėčiau. Paprastai dauguma tėvelių mano, kad jei vaikas moka rašyti, skaityti, jis jau pasirengęs mokyklai. Psichologai įspėja, kad mokėjimas skaityti, tikrai ne svarbiausias dalykas.
Ko prireiks vaikui nuo pat pirmųjų dienų mokykloje ir kokie svarbiausi požymiai rodo vaiko brandumą mokyklai.
Ko prireiks vaikui nuo pat pirmųjų dienų mokykloje:
•Mokėjimo klausyti ir išgirsti;
•Gebėjimo laikytis taisyklių, priimti naują situaciją;
•Valios – ypač išlaikyti dėmesį;
•Žinių troškimo, smalsumo;
•Motyvacijos mokslams;
•Pakankamai išsivysčiusios smulkiosios motorikos.
Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai:
1. Socialinis-emocinis brandumas:
• Žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį;
• Pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo daiktus – stengiasi būti savarankiškas;
• Jaučiasi atsakingas už jaunesnius šeimos narius, globojamą gyvūnėlį, augalą;
• Stengiasi valdyti savo emocijas;
• Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos;
• Nugali savo baimę, nedrąsumą;
• Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs;
• Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą;
• Turi draugų kieme, darželyje, moka susidraugauti;
• Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje;
• Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui;
• Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi.
2. Vaiko intelekto raida:
• Smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką,
• Išbando įvairias veiklas: spalvina, piešia, žaidžia…;
• Gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį (tos pačios spalvos, formos, medžiagos);
• Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais;
• Tiksliai ir aiškiai taria daugumą kalbos garsų;
• Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, padaro ko paprašytas;
• Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti;
• Konstruoja tiek realius, tiek įsivaizduojamus dalykus;
• Bando įveikti kilusius keblumus;
• Moka susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti.
3. Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:
• Nusiteikęs eiti į mokyklą;
• Domisi knygomis: mėgsta vartyti, prašo paskaityti;
• Ranka pasirengusi rašymui (gerai kopijuoja linijas, figūras, spalvindamas laikosi kontūrų, taisyklingai laiko pieštuką).
Biologinį vaiko subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pvz.: septintaisiais gyvenimo metais mergaitės jų turi 6–7, o berniukai 5–6. Didelę reikšmę turi kūno proporcijos bei sandara. Pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės, galva auga sąlygiškai lėčiau, nei kūnas.
Psichikos brandai bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų bei tyrimų. Vienas paprasčiausių – vaikas turi atlikti 3 užduotis – nupiešti žmogų, nukopijuoti trumpą posakį, ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Šis testas parodo judesių, ypač pirštų koordinaciją, orientavimąsi erdvėje, dėmesingumą.
Įvertinti protinės vaiko brandos sritis Jums padės pačios paprasčiausios užduotys. Pvz.: padėk tašką lapo viduryje, brauk brūkšnį per 2 langelius aukštyn, žemyn, į kairę arba į dešinę. Arba žirklėmis duoti iškirpti skritulį, stebėti, per kiek laiko iškerpa, ar tiesiai kerpa, nupiešti 3 pagrindines geometrines figūras-trikampį keturkampį ir apskritimą.
Kiekvienas vaikas yra unikalus. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tad ir vaikų subrendimo lygis nevienodas. Vienam vaikui svarbu pradėti mokytis 6-erių, o kitam – 7 ar 7,5 metų ar net vėliau. Todėl apie vaiko brandumą mokyklai nereikėtų spręsti vien pagal amžių.
Jei kyla klausimų dėl vaiko vystymosi ar adaptacijos nepamirškite pasitarti, pasikonsultuoti su grupės auklėtoja ar psichologu.
Specialistai teigia, kad vaikai, lankę priešmokyklinę grupę geriau adaptuojasi mokykloje, turi daugiau draugų klasėje ir greičiau įpranta prie mokyklos dienotvarkės.
Rasa Vaitkienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė.
