Akys paraudo, skauda, peršti, niežti, svetimkūnio jausmas, rytais traiškanoja, suprastėjo regėjimas – atpažįstate save? Greičiausiai kenčiate nuo civilizacijos ligos – sausų akių sindromo. Pasak oftalmologės dr. Aurijos Kalasauskienės, dėl kasdienio technologijų naudojimo akių diskomfortu skundžiasi vis daugiau.
Kodėl išsivysto sausų akių liga?
„Akis gadina, bet nesąmoningas žmogaus elgesys. Žiūrėdami televizorių ar į kompiuterio monitoriaus ekraną, taip pat skaitydami, vairuodami fiksuojame žvilgsnį, todėl pradedame rečiau mirksėti. Normalus sveiko suaugusio žmogaus mirksėjimas yra vidutiniškai apie 10 mirktelėjimų per minutę, o fiksuojant žvilgsnį mirksėjimas suretėja iki 3–4 kartų per minutę – vokų plyšys ilgiau atviras, todėl sutrūkinėja ašarų plėvelė, ašaros greičiau išgaruoja ir akys sausėja. Manoma, kad kai nebuvo kompiuterių, žmonės mirksėjo beveik 60 proc. dažniau, todėl ši liga civilizacijos pasekmė, be to, dabar akis neigiamai veikia kondicionieriai, oro šildytuvai ir šildymo sistemos, dėl kurių pučiamos oro srovės akys taip pat sausėja greičiau“, – sako akių gydytoja A. Kalasauskienė.
Sausų akių simptomais skundžiasi kas trečia moteris, nes riziką susirgti šia liga didina menstruacijos, nėštumas, kūdikio žindymas ir menopauzė. Minėtą diskomfortą gali pajusti ir nešiojantys akių lęšius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ligų ir antidepresantų bei dauguma vyresnių nei 40 m. žmonių, mat senstant akys natūraliai sausėja.
Ašarų plėvelė susideda iš 98,2 proc. vandens ir 1,8 proc. druskų, tačiau tarp dviejų mirktelėjimų ašarų plėvelė garuoja, tad joje vandens kiekis sumažėja 1–2 proc., o druskų padidėja iki 20 proc. Jeigu druskų kiekis ašaroje padidėja retai, žmogus pajunta laikiną diskomfortą, kuris praeina dažniau pamirksėjus, tačiau jeigu tai tampa nuolatine būkle, ašaros pasidaro žalingos akies paviršiui: iš pradžių atsiranda svetimkūnio akyje jausmas, nuolatinis ašarojimas (tai apsauginė organizmo reakcija), deginimas, po to pažeidžiamas akies paviršius – žūsta junginės ir ragenos ląstelės, o ligos negydant, pažeidžiamos nervinės galūnėlės ir apima lėtinis skausmas.
Situacija Lietuvoje
2015 m. Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. jų sausų akių ligą (SAL) vertina kaip rimtą susirgimą, be to, jos simptomai vargina bene kas antrą žmogų, apsilankantį pas akių gydytoją. Deja, nemaža dalis sergančiųjų sausų akių liga vis dar gydomi lašais, kurių sudėtyje – tik druska ir vanduo.
„Yra pacientų, kurie ne tik serga sausų akių sindromu, bet ir skundžiasi lėtiniu akių skausmu – taip gydant, akių skausmas išlieka. Šie pacientai ir taip yra jautresni skausmui nei kiti, tačiau netinkamas gydymas – dirbtinėmis ašaromis ar lašais, kuriuose – vanduo su ištirpusiomis druskomis, – situaciją tik pablogina, – sako gydytoja dr. A. Kalasauskienė. – Žmonės vis dar mano, kad ašaros – tai skaidrus sūrus „vandenėlis“, todėl išsausėjus akims, lašinasi dirbtines ašaras. Bet ašaros – sudėtingas tirpalas, sudarantis priekinę akies obuolio dalį, ir susideda iš trijų sluoksnių – paviršinio lipidinio (riebalinio), vidurinio vandeninio ir giliausio gleivinio (mucininio). Jei prastas lipidinis sluoksnis, lašindami vandenines dirbtines ašaras, dar labiau nuplauname lipidų likučius nuo akies paviršiaus –liga progresuoja.“
Kaip gydytis?
Kaip teigia oftalmologė, reikia pasirinkti tinkamą akių ląstelių atkūrimo būdą ir gydyti ligos priežastį– osmoprotektorius, apsaugančius akies ląsteles nuo dehidratacijos. Gydant šiuo būdu, slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimui vystytis: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, išlaiko jose reikalingą vandens koncentraciją, taigi apsaugo ląsteles nuo sunaikinimo. Veikiant osmoprotekcijai, įsijungia atkuriamieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarų komponentus – subalansuotą vandens ir druskų kiekį, gleivinį audinį, lipidus ir imuninę ašarų sistemą sudarančius baltymus. Slopinamas uždegimas, apsaugoma ragena, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta.
2013 m. moksliniame leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis yra padidėjęs druskų kiekis ašarose (hiperosmoliariškumas), kurio neįmanoma koreguoti įprastais lašais. Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose.
Ar įmanoma išvengti sausų akių ligos?
Kaip rašo portalas www.sveikaakis.lt, jau milijonus metų egzistuoja unikalus osmoprotekcijos mechanizmas: žuvys (kaip ir kiti gyvūnai) gamina osmoprotektorius – daleles, kurios „užrakina“ vandenį ląstelės viduje ir neleidžia jam išgaruoti net aplinkoje esant daugiau nei 4 kartus didesnei druskų koncentracijai. Vandens gyvūnai turi ne vienos, o keleto skirtingų rūšių osmoprotektorių , ir jų yra daug daugiau nei žmogaus organizme.
Osmoprotektorių kaupimas ląstelių viduje – tai specifinė apsauginė reakcija, padedanti išlaikyti ląstelėse gyvybiškai būtiną vandens kiekį. Tik dėl osmoprotektorių po intensyvios fizinės treniruotės ar gausiau išgėrę alkoholio kitą dieną esame vis dar gyvi: tiek prakaituojant, tiek geriant alkoholį organizmas praranda vandenį ir ląstelės turi išgyventi padidėjusio druskingumo sąlygomis. Širdies, kepenų, inkstų, smegenų ląstelės prikaupia osmoprotektorių, todėl nepraranda vandens, o apie vandens stoką ląstelėse mums praneša troškulys. Kol atsigeriame, ląstelės išgyvena tik dėl osmoprotektorių.
„Ta pati taisyklė galioja ir akims: kad akies paviršiaus ląstelės nežūtų dėl dehidratacijos, būtini osmoprotektoriai, tačiau Lietuvoje vis dar visų ligų panacėja – ramunėlių ar kitų žolelių kompresai. Teko gydyti pacientę, kuri nepaisė paskirto gydymo bet, pasitarusi su kaimyne, įsilašino Auksinio ūso tirpalo – žinoma, akių gleivinė buvo nudeginta“, – patirtimi dalijasi gydytoja-oftalmologė dr. A. Kalasauskienė.
Dar vienas simptomas, bylojantis apie akių ligas – galvos skausmas. Retai šį nemalonų pojūtį susiejame su regėjimu – manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kitų bendrinių organizmo negalavimų pasekmė.
Anot dr. A. Kalasauskienės, norint išvengti sausų akių ligos ar paprasčiausio jų nuovargio, reikia laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Būtinos pertraukėlės kas 40–45 minutes po intensyvaus darbo akimis –pasėdėti užsimerkus ar pabendrauti su kolegomis, nes kalbantis mirksėjimo dažnis būna nuo 10,5 iki 32,5 kartų per minutę. Be to, itin svarbu tinkama darbo vieta būtų – kompiuterio monitoriaus ekranas turi būti nuleistas žemiau, kad vokų plyšys būtų mažesnis ir mažiau išgaruotų ašaros. Jei šios priemonės nepadeda, o akyse jaučiamas diskomfortas, būtina įsilašinti osmoprotektorių – to, ką mūsų akis gamina pati, tačiau per mažai.
