Žindymas dažnai suvokiamas kaip natūralus ir savaime suprantamas procesas, tačiau realybėje ne viena mama susiduria su iššūkiais, kurie gali nustebinti ar net sukelti abejonių savo jėgomis. Ypač jautrus laikas yra pati pradžia. Ne veltui sakoma: „Gera pradžia – pusė darbo“. Ar įmanoma žindymui pasiruošti dar prieš gimdymą? Atsakymas – dažniausiai taip. Nors absoliučiai visko numatyti neįmanoma, bet tikrai verta padaryti tai, ką galime.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką galime nuveikti dar iki mažylio gimimo ir pirmojo mūsų susitikimo tam, kad žindymo pradžia būtų kuo sklandesnė. Taip pat panagrinėsime, kaip pasiruošimas gimdymui prisideda prie žindymo sėkmės – tai, kas vyksta gimdymo metu, paveikia ir žindymo pradžios procesus.
Kodėl verta domėtis žindymu iš anksto?
Pirmosios dienos po gimdymo dažnai būna kupinos emocijų, nuovargio, fizinių pojūčių ir naujovių, todėl išankstinis pasiruošimas gali tapti tvirtu pagrindu, padedančiu lengviau priimti sprendimus ir išvengti bereikalingo streso. Jei domimės ir kaupiame žinias apie žindymą dar iki vaikelio gimimo – turėsime labai svarbų resursą, kurį galėsime pasitelkti čia ir dabar. Dažniausiai vaikeliui gimus lieka mažai laiko (o kartais ir jėgų) ieškoti reikalingos informacijos. Mūsų laiko investicija į žinių kaupimą tikrai bus labai vertinga. Kuo daugiau žinosime apie žindymo principus, tuo lengviau atpažinsime, kas yra normalu, o kada verta kreiptis pagalbos.
Taigi nėštumo metu rekomenduojama skaityti patikimus šaltinius apie žindymą, dalyvauti paskaitose ar internetiniuose seminaruose, stebėti edukacinius vaizdo įrašus apie kūdikio prigimtinį elgesį prie krūties. Naudingos ne tik teorinės žinios, bet ir realių mamų patirtys: jos padeda suprasti, kad kiekvienas žindymo kelias gali būti skirtingas, bet vis tiek sėkmingas. Išgirstos tikros istorijos padeda susidėlioti realistiškus lūkesčius. Pasidomėkite vietinėmis mamų grupėmis ar socialinių tinklų bendruomenėmis, kuriose dalijamasi žindymo patirtimis.
Labai svarbus emocinis pasiruošimas
Daug žindymo sunkumų gali kilti ne dėl fiziologijos, o dėl abejonių savimi, aplinkinių spaudimo („gal nemaitink, duok mišinuko“), dėl nepateisintų lūkesčių – kai tikimasi, kad viskas turi būti tobula. Todėl dar nėštumo metu verta ne tik ruoštis žindymui kaupiant žinias, bet labai svarbu ir kurti emocinį pasirengimą žindymui.
Pirmiausia verta padirbėti formuojant realistiškus lūkesčius – ne viskas vyks idealiai, ir tai yra normalu. Teorinių žinių turiu, bet vis tiek tikrasis mokymasis žindyti – dar prieš akis. Tad nereikia spausti savęs iškart viską daryt tobulai, o duoti laiko perprasti dalykus ir pamažu įvaldyti žindymo meną.
Stenkimės puoselėti pasitikėjimą savo kūnu – moters kūnas sukurtas žindyti, net jei pradžioje tenka pasimokyti. Kūnas jau nėštumo metu ruošiasi maitinti kūdikį. Tai vyksta be sąmoningo valdymo – speneliai tamsėja, liaukos ruošiasi. Todėl svarbu atsiminti – aš galiu žindyti!
Svarbu pasiruošti psichologiškai, netapatinti to, kaip seksis žindyti, su tuo, ar esu gera mama savo vaikui. Net jei pradžioje ne viskas bus lengva, tai nereiškia, kad nesu gera mama. Daugybė motinystei atsidavusių, rūpestingų, be galo savo vaikus mylinčių mamų patiria sunkumų žindymo pradžioje.
Taip pat palaikyti ramybę svarstant apie galimus iššūkius padeda žinojimas, kur galėsiu kreiptis pagalbos, kad ji bus pasiekiama ir tikrai neliksiu viena. Verta iš anksto susirasti žindymo konsultantės kontaktus – jos pagalba gali būti ypač naudinga pirmomis dienomis.
Labai svarbu turėti šalia palaikantį partnerį ar artimuosius, kurie padės ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Jei tik yra galimybė, būtinai aptarkite su partneriu, kodėl jums svarbus žindymas. Taip pat išgirskite jo mintis apie tai, kad ir jis jaustųsi to dalimi ir vėliau būtų labiau įsitraukęs.
Kodėl žindymo sėkmei svarbus pasiruošimas gimdymui?
Nors mažai apie tai kalbama, bet verta žinoti, kad kai kurie gimdymo metu vykstantys dalykai gali paveikti žindymo pradžią. Daug kas priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo medikų, aplinkos bei kūdikio būklės, tačiau yra dalykų, kuriuos galime padaryti mes, kad žindymo startas būtų kuo sklandesnis.
Pradėkime nuo to, kad gimdymo metu naudojami skatinamieji vaistai (pvz., oksitocinas, epidūrinis nuskausminimas ar kiti medikamentai) gali turėti įtakos žindymo pradžiai. Tai nebūtinai reiškia, kad žindymas bus nesėkmingas, bet svarbu žinoti galimus poveikius – tam, kad galėtum pasiruošti ir gauti tinkamą pagalbą. Dirbtinio oksitocino, kuris naudojamas gimdymo skatinimui ar sąrėmių stiprinimui, galimi poveikiai: silpnesni kūdikio refleksai po gimimo – pvz., vangumas, mažiau aktyvūs žindimo ženklai; sumažėjusi kūdikio motyvacija žįsti per pirmąsias valandas: kartais pienas pradeda gamintis šiek tiek vėliau. Taip gali nutikti, nes organizmas į dirbtinį oksitociną reaguoja kitaip nei į natūralų ir sutrikdoma hormonų pusiausvyra, įskaitant prolaktiną, kuris atsakingas už pieno gamybą.
Epidūrinio nuskausminimo, kuris dažnai naudojamas esant ilgiems ar skausmingiems gimdymams, galimi poveikiai žindymo pradžioje: kūdikis gali būti mieguistas ar mažiau aktyvus po gimimo (ypač jei gimimas buvo ilgas); gali sutrikti pirmasis žindymo bandymas – kūdikis sunkiau randa spenelį ar trumpiau žinda.
Ne visoms moterims šie vaistai sukelia sunkumų – kai kurios žindo sėkmingai nuo pat pirmos minutės, net jei buvo naudoti skatinamieji ar nuskausminimas. Tačiau jei pirmas žindymas nevyko taip, kaip tikėjaisi, tai gali būti paaiškinama būtent gimdymo eiga ir panaudotais medikamentais.
Jei gimdant pavyksta išvengti medikamentų ir hormonų pusiausvyra nesutrikdoma, organizme sklandžiai vyksta dalykai, kurie padeda tiek mamai, tiek ateinančiam vaikeliui pasiruošti kuo sklandesnei žindymo pradžiai. Gimdyvės smegenyse išsiskiriantis natūralus oksitocinas įjungia signalą išsiskirti endorfinams, kurie dar vadinami džiaugsmo hormonais. Šie veikia tarsi „gerieji narkotikai“ – padeda gimdyvei optimistiškai nugalėti baimę ir iškęsti skausmus. Jei būna naudojamas dirbtinis oksitocinas, kuris nepraeina pro smegenų barjerą, tada smegenyse natūralaus išsiskiria mažiau ir atitinkamai mažiau šio gerojo jo poveikio patiria mama.
Kūdikiui judant žemyn gimimo kanalu, refleksiškai, kaip natūralus atsakas į nervinių receptorių dirginimą, motinos kraujyje labai pagausėja ir energijos hormonų – katecholaminų (adrenalino, dopamino). Per placentą abiejų – džiaugsmo ir energijos – hormonų gauna ir kūdikis. Taigi natūralus gimdymas baigiasi žvalaus naujagimio ir energingos mamos džiaugsmingu pasisveikinimu!
Kaip save paruošti, kad sumažėtų medikamentų vartojimo gimdymo metu tikimybė?
Psichologinis pasiruošimas gimdymui iš tikrųjų gali padėti sumažinti intervencijų tikimybę. Tai nereiškia, kad viską galime sukontroliuoti, bet tinkamas pasiruošimas gali padėti greičiau pagimdyti, jausti mažiau baimės ir įtampos, bei labiau pasitikėti savo kūnu, didesnė tikimybė, kad gimdymas vyks natūraliai ir savo eiga. Pasiruošimas lemia mažesnę baimę, o kai mažiau bijome, tada išsiskiria daugiau oksitocino ir atitinkamai mažėja tikimybė, kad bus reikalingas gimdymo skatinimas.
Pirmiausia verta stengtis keisti emocinį nusiteikimą gimdymo atžvilgiu – iš baimės į pasitikėjimą. Daug gimdymų yra skatinami ne todėl, kad tikrai būtina, o dėl to, kad gimdymas neįsibėgėja pagal grafiką, moteris būna įsitempusi, išsigandusi ir gimdymo eiga stabdoma baimės hormonų (adrenalino).
Ką galima padaryti, kad mažiau bijočiau ir labiau pasitikėčiau? Natūralus gimdymas prasideda galvoje. Pirmiausia skirkime laiko suprasti, kaip veikia kūnas gimdymo metu. Verta žiūrėti pozityvius natūralaus gimdymo video (pvz., hypnobirth gimdymų). Teigiamų gimdymų istorijų skaitymas taip pat labai stiprina pasitikėjimą kūno galimybėmis ir gamtos veikimu.
Kūnas žino, kaip gimdyti, bet jam reikia ramybės ir erdvės. Kad išlaikytume ramybę, galima praktikuoti kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimus (pvz., 4–6 kvėpavimas), meditacijas „body scan“, pažiūrėti hipnogimdymo įrašus. Taip pat vertingos vizualizacijų praktikos: įsivaizduoti gimdant ramią, saugią aplinką. Reguliarus atsipalaidavimas nėštumo metu moko kūną reaguoti be streso. Taip pat praktikuojant pasitikėjimą kūnu verta kartoti afirmacijas, pavyzdžiui, „kiekvienas sąrėmis artins mano kūdikį“, „mano kūnas sukurtas gimdyti“, „aš atsipalaiduoju – ir leidžiu savo kūnui dirbti.“
Pasiruoškime sukurti savo gimdymo erdvę gimdymo namuose. Kuo saugesnė jautiesi, turinti privatumo, tuo lengviau kūnas atsiveria gimdymui. Gimdančiam kūnui patinka: užgesinta šviesa arba akių kaukė, ausinėse – rami muzika ar meditacija, ribotas žmonių kiekis aplink.
Prisiminkime, kad oksitocinas, kuris skatina sąrėmius, yra „drovus hormonas“ – jam reikia ramybės ir artumo, o ne triukšmo ir spaudimo.
Vaikelis užgims – ką tada daryti dėl žindymo?
Pirmoji žindymo valanda po gimimo – aukso valanda. Stenkitės jos nepraleisti, jei tik viskas klostosi sklandžiai. Po gimdymo ypač svarbus ankstyvas odos kontaktas. Mamos su naujagimiu kontaktas „oda prie odos“ iškart po gimdymo yra be galo vertingas: stabilizuoja kūdikio kvėpavimą, cukraus lygį, suaktyvina žindymo instinktus, leidžia kūdikiui rasti krūtį pačiam – tai sustiprina natūralų žindymo instinktą. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie gauna šį kontaktą per pirmąją valandą, dažniau pradeda žįsti sėkmingai.
„Oda prie odos“ kontaktas skatina naujagimio instinktus – daugelis kūdikių per pirmąją valandą patys pradeda ieškoti krūties. Paprašykite, kad kūdikį padėtų jums ant nuogos krūtinės iškart po gimimo, dar prieš matavimus ir apžiūras (nebent reikalinga skubi pagalba). Net jei gimdote cezario pjūvio būdu, vis daugiau ligoninių siūlo „oda prie odos“ kontaktą jau operacinėje.
Būkite pasiruošusi, kad pirmasis žindymas gali būti labai lėtas. Ir tai normalu. Kiekvienas kūdikis skirtingas: vieni iškart griebia krūtį, kiti ilgiau stebi, uosto, glaudžiasi. Svarbiausia – ramybė, artumas ir kantrybė. Net jei kūdikiui žįsti dar labai sunku – svarbus pats artumas ir pirmasis bandymas. Tai padeda pradėti pieno gamybą (per hormoną oksitociną) ir formuoti žindymo pradžią. Atminkite, kad šiam procesui labai padeda ramybė ir kuo mažiau trikdžių. Paprašykite, kad niekas neskubintų proceso. Šviesa, garsas, šaltis ar daugybė žmonių aplink – visa tai gali trikdyti instinktus tiek kūdikiui, tiek mamai.
Ramybės, kantrybės ir pasitikėjimo!
Žindymas – tai ne egzamino išlaikymas. Tai dviejų žmonių – mano ir mano kūdikio – pažintis. Kartais tam reikia laiko ir kantrybės, o kartais viskas vyksta greitai ir sklandžiai. Ne viskam pasiruošti įmanoma, bet ruoštis ir dėti pastangas – tikrai verta. Net jei gimdymas ir žindymo pati pradžia buvo sudėtinga, ar nepavyko visko įgyvendinti taip, kaip planavome, – visada dar galima sugrįžti prie žindymo. Nėra per vėlu pradėti ar tęsti. Net po sunkių pradžių moterys sėkmingai žindo, ypač jei gauna pagalbą ir palaikymą.
Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
IG issipildymas.motinysteje
Daugiau apie žindymo įtaką mamos ir vaiko santykiams skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)
