Nepatenkinto bejėgio žmogučio verksmas – pirmasis ką tik gimusio kūdikio išleistas garsas, kuris tėvams nuskamba lyg mieliausia muzika. Parsiveži mažylį namo ir prasideda kupinas neįprastų pojūčių bei potyrių gyvenimo periodas ir naujai atkeliavusiam į pasaulį vaikui, ir tėvams, ypač jei jis – jų pirmagimis. Patyrę tėvai numano, kas jų laukia, ir yra pasirengę bet kuriuo paros metu bėgti prie mažiausio šeimos nario išsiaiškinti jo nepasitenkinimo priežastį. Paprastai mama jau po keleto mėnesių verksmo priežastis sugeba nuspėti pagal pirmąsias natas, kūdikiui knerktelėjus.
Pagrindinė priežastis. Verksmas – kone vienintelė kūdikio galimybė pranešti tėvams apie savo norus ir poreikius, dažnai gyvybiškai svarbius. Taigi, į šiuos signalus reikėtų tuojau pat reaguoti ir jokiu būdu ne susierzinus, ne šūksniais, o ramiai. Suaugusiųjų nervų sistema, kokia ji bebūtų įtempta ir išsekusi, vis dėlto yra atsparesnė stresams, skirtingai nei besivystančio mažylio. Taigi, išsiaiškinkite, kodėl kūdikis verkia, ir pasirūpinkite, kad jam pagerėtų.
Alkis. Pagrindinis mažylio poreikis – maistas. Alkano kūdikio verksmas išskirtinis: jis iš pradžių knerksi, tyliai burba, po to ima verkti vis garsiau ir reikliau. Nepadeda jokie įkalbinėjimai – vaikas nusiramina tik porai minučių ir vėl su nauju įkvėpimu reikalauja savo teisių į pieną. Paprastai kūdikis šį savo norą išreiškia čiulpiamaisiais lūpų judesiais, čepsėjimu, krūtinės „gaudymu“: mažylis įnirtingai sukioja galvą, o atsargiai palietus jo lūpų kamputį, pakreipia galvytę į piršto pusę ir mėgina čiulpti.
Bandyti naujagimį pratinti prie dienos režimo ir maitinti tam tikromis valandomis, nereaguojant į jo reikalavimus, beprasmiška, netgi žalinga. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinimų kiekis priklauso tik nuo paties naujagimio. Paprastai pakanka 8–10 kartų per parą, bet gali prireikti dvigubai daugiau. Dažni maitinimai vargina, bet nieko nepakeisi – mama bet kuriuo paros metu turi būti pasirengusi krūtimi arba iš buteliuko pamaitinti kūdikį. Maždaug 3–4 mėnesį susiklostys ir mamai, ir vaikui patogesnis režimas. Tuo metu tėvai įgyja patirties ir įgūdžių bei ima suprasti vaiko norus.
Troškulys. Pakankamai pieno turinti mama maitindama kūdikį kartu suteikia jam pakankamą skysčių kiekį. Bet karštą vasaros dieną, jei vaikas per šiltai aprengtas ar stipriai prakaituoja, jam reikia virinto vandens. Maitinant dirbtiniais mišiniais, sureguliuoti vandens kiekio praktiškai neįmanoma. Todėl, jei vaikas reikalauja krūties, o maisto atsisako, reikia jį pagirdyti.
Nešvarios sauskelnės . Jeigu kūdikis ištisai verkia, nors požymių, kad yra alkanas, nėra, ir neįmanoma nukreipti jo dėmesio, veikiausiai jam nepatogu gulėti, kas nors jį erzina. Galbūt – šlapios sauskelnės. Taigi, pirmiausia mama turėtų patikrinti, ar sausas ir švarus mažylio užpakaliukas.
Keisti sauskelnes tenka dažnai. Pirmuoju gyvenimo mėnesiu kūdikiai šlapinasi iki 20 kartų per parą. Maitinamas krūtimi mažylis tuštinasi 5–6 kartus per parą. Nešvarias sauskelnes reikia keisti iš karto ir po to pasirūpinti kūdikio odele. Net kokybiškiausias, gerai skystį sugeriančias sauskelnes reikia keisti ne rečiau kaip kas 2–3 valandas, nes drėgmė gali sudirginti odą.
Diskomfortas. Verksmo priežastis gali būti pernelyg veržiantys sauskelnių krašteliai, vystyklų ar baltinukų raukšlės, susigumuliavusi paklodė. Renkite kūdikį patogiais, judesių nevaržančiais baltinukais ir šliaužtinukais.
Karštis ir šaltis. Negerai vaiką rengti pernelyg šiltai ar per plonai. Naujagimių termoreguliacijos sistema veikia nepakankamai efektyviai, todėl jie reaguoja ir į nedidelius temperatūros pokyčius, skirtingai nei suaugusieji. Jeigu sotus, švarus ir sausas kūdikis negali užmigti, yra neramus, patikrinkite, galbūt jam šalta arba pernelyg karšta. Pastaruoju atveju pirmiausia prakaituoja kaklas ir kakta, o kūno temperatūra gali pasiekti 38 laipsnius karščio. Šąla pirmiausia nosis, delnai ir padai. Drauge su tinkamais drabužiais pasirūpinkite ir optimalia kambario oro temperatūra. Tinkamiausia – +22 laipsniai.
Mikroklimatas. Vaiko lovelės nestatykite skersvėjyje, prie pat lango, tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui reikia švaraus, gryno oro. Į sunkų, suplėkusį orą ir nemalonius kvapus jis gali reaguoti verksmu. Jei negalite sumažinti kambario apšvietimo, kai kūdikis miega, pridenkite audiniu lovos kraštus, kad jis gulėtų šešėlyje. Naktį atvirkščiai – palikite degti silpną naktinę lemputę: atsibudęs vaikas bus ramesnis.
Pernelyg stiprus susijaudinimas. Daugeliui mamų pažįstama situacija: viskas, atrodytų, puiku, vaikas sotus, laikas miegoti, o jis monotoniškai verkia… Iš tikrųjų jis nori miego, bet paprasčiausiai negali užmigti. Taip nutinka ir suaugusiesiems, ypač patyrus naujų ryškių įspūdžių. Kūdikiui kiekviena patirtis, kiekvienas įspūdis yra naujas, jis daug jėgų išeikvoja nuolatiniam augimui, o atsipalaiduoti ir nusiraminti pats nemoka. Jam turi padėti tėvai.
Patogiai paguldykite mažylį, prisėskite šalia, paglostykite, paniūniuokite lopšinę. Kūdikiui svarbu pajusti šalia mamą, išgirsti jos ramų balsą. Jeigu mažylis nenurimsta, panešiokite jį ant rankų, priglaudę prie krūtinės, pasūpuokite. Tik užmigti ant rankų kūdikiui neturėtų tapti įpročiu. Sūpuoti vaiką galima ne tik ant rankų – puikiai tiks vežimėlis. Rinkitės jį didesniu lopšiu, kuriame gulėti kūdikiui ne mažiau patogu negu lovelėje, be to, kelių savaičių mažylis iš jo neiškris, o pasupti jį stumdant vežimėlį bus lengviau.
Skausmas. Kai vaikui skauda, jis verkia garsiai, čaižiai, veriamai, kūkčiodamas. Deja, kūdikis nepasakys, ką jam skauda, taigi belieka stebėti jo elgesį. Jeigu įtariate, kad kūdikis susirgo, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, nesibaiminkite sutrukdyti dėl mažmožio. Net jeigu gydytojas neras ligos, jums bus ramiau. Drauge su jumis gali nusiraminti ir vaikas – kūdikiai visada labai jautriai reaguoja į tėvų emocinę būklę.
Pilvo diegliai. Pirmaisiais 3–4 gyvenimo mėnesiais naujagimiams dažnai skauda pilvuką. Kūdikis čaižiai kūkčiodamas verkia, išrausta, stengdamasis sulenkti kojas ir prispausti jas prie pilvo. Pilvo diegliai paprastai prasideda maitinimo metu arba praėjus pusvalandžiui ar valandai po jo, ypač vakare arba naktį. Tai žarnyno darbo persitvarkymo rezultatas, kai laikinai išskiriama nepakankamai fermentų, reikalingų suvirškinti padidėjusį maisto kiekį. Pilvo dieglius skatina ir maitinimo metu į skrandį patenkantis oras bei besikaupiančios dujos. Dirbtinai maitinamiems vaikams reikia specialių buteliukų, nepraleidžiančių oro drauge su maistu į čiulptuką. Jei tokių neturite, reikia stebėti, kad čiulptukas būtų pripildytas maisto mišinio, o kūdikis valgytų lėčiau.
Dieglių profilaktikai prieš maitinimą kūdikį galite pagirdyti šaukšteliu krapų vandens arba pankolio arbata. Prasidėjus skausmams, skubi pagalbos priemonė – masažas. Paguldykite vaiką ant nugaros ir glostykite pilvuką švelniais sukamaisiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi, kiek paspausdamos srityje aplink bambą (išskyrus apatinę dalį). Padeda ir šiluma: uždenkite pilvuką lygintuvu pašildytu audiniu. Tinka elektrinės minimaliu režimu nustatytos šildyklės. Guminės vandens šildyklės per sunkios kūdikio pilvukui, ant jos mažylis guldomas apverstas ant pilvuko. Galima naudoti šiltus rankšluosčius, tik visi šie šildikliai turi būti šilti, jokiu būdu ne karšti.
Jeigu pilvo diegliai nuolat kartojasi, pasikonsultuokite su pediatru, galbūt jis išrašys dujų kaupimąsi mažinančių vaistų arba parekomenduos paprastas tradicines priemones – dujų vamzdelį arba klizmą. Kai kurie tėvai vengia šių priemonių, tačiau paprastas guminis vamzdelis gali greitai numalšinti aštrų susikaupusių dujų sukeltą skausmą.
Dygsta dantukai. Dygstantys dantukai – neišvengiama vaiko nerimo priežastis. Kai dantukai jau kalasi, problema tėvams aiški. Bet dantukai pradeda dygti maždaug trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, tuomet net ir išalkęs vaikas garsiai verkdamas ir šaukdamas atsisako maisto. Dažnai, taip atsitikus, mamos išsigąsta, kad sugižo jų pienas ir vaikas visiškai atsisakys valgyti. Bet vaikas verkia ir nevalgo ne kiekvieną maitinimą, tik kartais, dažniausiai panašiu metu dieną, o naktinis valgymas gali būti visiškai ramus. Šios problemos susijusios su viso organizmo (ir dantų) augimu, kuris aktyviai vyksta būtent dieną. Dar vienas dantukų dygimo požymis – padidėjęs seilėtekis. Dėl nuolatinės drėgmės burnos kampučius gali išberti rausvais spuogeliais.
Vienatvė. Kūdikis gali verkti todėl, kad pasijuto vienišas ir trokšta mamos šilumos, švelnumo ir meilės. Nebijokite išpaikinti mažylio. Paimkite jį ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Juk jį supantis pasaulis toks didelis, nesuprantamas ir painus, o kai mama šalia, baimė dingsta. Kalbėkite su kūdikiu, sudominkite jį žaisliuku ar kelione į kitą kambarį. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas. Būtent dabar formuojasi glaudus emocinis ryšys, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, įprotis kreiptis pagalbos, palaikymo.
