Svoris – 7400 g, ūgis – 61 cm.
Ką moka ir veikia. Vis tyrinėja savo rankytes (bando skaičiuoti pirštukus, kartais čiulpia nykštį arba bando susikišti visą kumštuką į burną (tik nelabai telpa). Jau paima žaisliukus rankytėmis, čiupinėja juos, perdeda iš vienos rankos į kitą, viską ragauja (kiša į burnytę). Jau po truputį vartosi ant šoniukų. Kartais nusijuokia balsu, dažniausiai, kai nurenginėjame plikai arba kai mama bučiuoja kakliuką. Paguldytas į vibro gultuką supranta, kad kuo daugiau mosikuoja kojytėmis, tuo stipriau gultukas linguoja. Gulėdamas ant lavinamojo kilimėlio jau žino, kur reikia spardyti kojytėmis, kad grotų muzikėlė. Jau reikalauja dėmesio! Atrodo,supranta, kad jei pradės niurzgėti, prie jo kas nors prieis ir pakalbins, pažais su juo. Įpusėjus ketvirtąjį mėnesį mus aplankė OŽIUKAI: nors tėveliams tai nelabai patinka, bet sūnelis jau kartais parodo savo charakterį.
Kalba. Dažniausiai kalba pats su savim, kalbinamas tik klauso ir šypsosi. Nauji garsai: „amamamamam“ „niuj-niau“
Reaguoja į ryškią šviesą – užsimerkia, į garsų garsą – krūpteli. Visus naujus žaisliukus įdėmiai apžiūrinėja, čiupinėja ir žinoma paragauja. Labai patinka kramtukas-meškiukas – labai jau skanios jo ausytės.
Pabudęs, kiekvieną rytą nusišypso mamai. Nuostabiausias dalykas, ką daro jau visą mėnesį – vakare grįžus tėčiui iš darbo apdovanoja jį mieliausia, gražiausia ir plačiausia šypsena. Pamačius tėtį dingsta visi per dieną susikaupę ožiukai.
Dienotvarkė. Dėl miego, kaip sakoma, „kuo toliau, tuo gražiau“. Rytais miegame iki aštuntos, dieną -3 – 4 kartus, bet,kaip zuikutis – tik po pusvalandį. Matyt, norisi būti greičiau labai dideliam – miego norisi, bet nemiega. Tuomet prasideda graudūs verksmai, prisideda ir ožiukai. Nusiramina nešiojamas ant rankų arba aprimsta pats.
Valgo mamos pieną kas 2-3 val., po 4 – 10 min. (valgo taip pat kaip zuikutis, kuo toliau – tuo trumpiau)
Gydytoja patarė didinti vitamino D dozę (6 lašiukai). Mes sveikutėliai: nė sykio neišbėrė ir nesirgom.
Maudomės 3 kartus per savaitę. Pliuškenantis su ratuku labai daug kalbame ir įsivaizduojame, kad esame vandens akrobatai. Aurijus vartosi vandenyje kaip tik įmanydamas – iškelia kojytes virš vandens, suglaudžia ir praskečia jas, apsivertęs ant pilvuko iškelia užpakaliuką virš vandens kaip „plūdurą‘.
Į lauką stengiamės eiti kiekvieną dieną kai nelyja, kartais miegame vežimėlyje lauke, prie namų.
Prieš eidami į lauką veiduką patepame kremu.
Gydytojai apie ketvirtojo mėnesio ypatumus
Kūdikis judresnis, greitai keičia kūno padėtį, tačiau judesių dar nekoordinuoja. Todėl nė akimirką negalima palikti jo vieno ant sofos ar vežimėlyje. Pradeda veikti seilių liaukos. Kol kūdikis neišmoksta nuryti seilių, jos teka iš burnytės, ir išplauna atsitiktinai patekusius ligų sukėlėjus- mikroorganizmus. Pariškite seilinuką.
Tėvų nuotaiką kūdikis suvokia geriau negu anksčiau, taigi, neparodykite jam neigiamų emocijų, nes jis taps dar neramesnis. Kaip bendrausite su mažyliu, taip jis atsakys jums. Jeigu mama nerami ir sudirgusi, suirzęs bus ir kūdikis.
Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių- nuobodulys, taigi stenkitės, kad verksmas netaptų jo užgaidų tenkinimo priemone. Leiskite jam stebėti, ką darote, kol neverkia, duokite jam po vieną saugių žaislų ar daiktų, prieikite prie jo, pakalbinkite.
Toliau tobulinama rankyčių funkcija. Įvairios formos, dydžio, spalvos ir faktūros žaislai pakabinami taip, kad kūdikis galėtų juos pagriebti, padaryti vieną ar kitą judesį. Žaislai keičiami kasdien arba kas 2-3 dienas. Po 5-6 dienų anksčiau matyti žaislai vėl domins kūdikį.
Plaštakos judesiai smegenyse glaudžiai susiję su kalbos zonomis ir skatina kalbos raidą. Duokite mažyliui paeiliui į dešinę ir kairę rankas įvairios faktūros daiktų, juos pabandykite atimti ir vėl paduokite. Tegul čiumpa, liečia, laiko. Kūdikis jau sugeba vartytis, todėl jo aplinkoje turi būti jį dominančių žaislų ir daiktų. Kiekvienas daikto palietimas jam sukelia naujų pojūčių ir potyrių.
Kūdikis viską kiša į burną, nedrauskite jam tai daryti, tik dažnai plaukite žaislus.
