Vaikų kineziterapeutė Edita dalijasi tėveliams aktualia informacija apie kūdikio raidą, lavinimą, pataria, kada būtina kreiptis į specialistą. Apžvelgia dažniausias tėvelių klaidas ir populiariausius mitus.
Kada tėveliams prireikia kineziterapeuto pagalbos, dėl kokių problemų jie dažniausiai kreipiasi?
Daugiausiai klausimų, žinoma, turi pirmą kartą tapę tėveliais. Dažniausiai nori sužinoti, ar taisyklingai nešioja, ar tinkamai laiko prausdami, taip pat domisi, kaip mankštinti namuose, kokius pratimus atlikti. Kartais mato vaikučio kūnelio asimetrijas (pvz., galvytę pasuka tik į vieną pusę ar kūnelis pakrypęs į vieną pusę) ir nori pasikonsultuoti. O kartais pediatrai ar neurologai rekomenduoja pasikonsultuoti su kineziterapeutu, pavyzdžiui, dėl per didelio raumenų tonuso ar vėluojančio įgūdžio.
Tėveliai šaunuoliai, tikrai akivaizdi tendencija, kad jie vis labiau domisi kūdikių raida ir stengiasi, kad ji būtų kuo sklandesnė: lanko užsiėmimus, klausinėja, konsultuojasi, vadovaujasi patarimais ir rekomendacijomis.
Ar neturint jokių problemų kineziterapija, kasdienė mankšta svarbi kūdikiui?
Žinoma. Kūdikiai gimsta su nebrandžia nervų sistema. Jie nepažįsta savo kūno, nejaučia jo ribų. Kūdikiai nežino, kiek rankyčių ir kojyčių jie turi, ką su jomis gali daryti. Be to, visi sveiki mažyliai gimsta turėdami fiziologinį hipertonusą (raumenų įtampa). Kuo daugiau mes dirbame su mažyliais, kuo dažnesni prisilietimai, tuo labiau stimuliuojama centrinė nervų sistema. Masažas, mankštelės, taisyklingas nešiojimas, tinkamas padėčių pasirinkimas – visa tai siunčia impulsus centrinei nervų sistemai, kuri bręsta, greičiau atpalaiduoja įtampą ir ruošiasi vis naujų įgūdžių mokymuisi.
Svarbiausia, kad ankstyvas motorinis lavinimas naudingas ne tik kūdikystėje, bet ir vyresniame amžiuje. Įrodyta, kad tokiems vaikučiams geriau sekasi mokytis, jie greičiau pradeda suprasti kalbą ir kalbėti, geriau koncentruoja dėmesį, geriau susikaupia. Jeigu priklausytų nuo manęs, kiekvienam naujagimiui suteikčiau galimybę lankyti kineziterapiją visus pirmuosius gyvenimo metus.
Ką turėtų sugebėti kūdikis tam tikru raidos etapu, kada tėveliams sunerimti?
0–3 mėnesių kūdikis gulėdamas ant nugaros geba pasukti galvytę į abi puses vienodai. 2 mėn. jau išlaiko galvytę vidurio linijoje, seka akimis žaisliuką. Rankos ir kojos juda chaotiškai, o link 3 mėnesio jau geba suvesti rankas į vidurio liniją (sujungti rankytes viena su kita). Žaisliuko negriebia, tačiau, įdėjus jį į delną, kelias sekundes palaiko. Gulėdamas ant pilvuko remiasi dilbiais.
Pirmą mėnesį galvytę pakelia neaukštai (jeigu iškelia aukštai nuo pat gimimo, tai rodo įtampą, o ne gerą įgūdį). Link trečio mėnesio kelia galvytę aukščiau ir išlaiko 2–3 minutes, geba persukti galvytę iš vienos pusės į kitą. Iki 3 mėn. ant pilvuko gali gulėti nelabai stabiliai: dubuo keliasi ir krypsta į šonus. Turi įgimtą šliaužimo refleksą (judina kojytes, lyg bandytų šliaužti). Gali laikyti sugniaužtus kumštukus.
3–5 mėn. atsiranda pirmasis svarbus įgūdis – apsivertimas nuo nugaros ant pilvuko. Iš pradžių pasiverčia ant šono ir vėliau jau ant pilvuko. Jeigu 4–4,5 mėn. vaikutis dar nesugeba savarankiškai pasiversti ant šono, jau gali prireikti kineziterapeuto patarimo, kaip tai paskatinti. Gulėdamas ant nugaros vis dažniau išlaiko kojytes pakeltas. Griebia ir domisi žaislais, deda viską į burnytę. Atranda kojytes.
5–6 mėn. atsiranda tiesių rankyčių atrama (gulėdamas ant pilvuko remiasi tiesiomis rankomis), ant pilvuko sukasi aplink savo ašį. Traukia pėdutes link burnos.
6–7 mėn. kūdikis pradeda šliaužti, moka apsiversti nuo pilvuko ant nugarytės, gali pradėti remtis į grindis ropojimo pozicijoje. Šis laikotarpis labai svarbus prieš ropojimą ir savarankišką sėdėjimą. Visada tokio amžiaus mažyliams rekomenduoju atvykti į konsultaciją. Tai puikus metas pradėti mokyti, stiprinti ir ruošti mažylį ropojimui bei atsisėdimui. Pas kineziterapeutą išmoksite pratimus, gausite patarimų ir namų darbus.
7–9 mėn. kūdikis savarankiškai atsisėda ir ropoja. 10–12 mėn. atsistoja. 12–16 mėn. vaikščiojimo pradžios laikotarpis.
Pagrindiniai požymiai, kai reikėtų kreiptis į kineziterapeutą
- Jeigu mažylis įsitempęs (sunku sulenkti, ištiesti rankytes ir kojytes) arba per daug atsipalaidavęs, suglebęs, nejudrus.
- Jeigu pastebite mažylio kūno asimetriją. Pvz., kūnas palinkęs į vieną pusę arba vaikutis pasuka galvą dažniausiai tik į vieną pusę, jeigu judina tik vieną galūnę, o kitos lyg nebūtų.
- Jeigu laiku neatsiranda svarbūs įgūdžiai ir pradeda vėluoti raida.
- Visais atvejais, jeigu kažkas neramina ir kelia klausimų.
Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, kokių žinių jiems pritrūksta?
Pasitaiko įvairių klaidelių – nešioja netaisyklingai ir nekeisdami rankų bei pusių, o nešiojimas labai svarbus simetriškam vystymuisi. Kiti tiesiog nepastebi problemos. Juk ypač tapę tėveliais pirmą kartą nežinome, ar tam tikri dalykai yra norma ar patologija.
Dar viena nuolat pasikartojančių klaidų – per didelis erdvės ribojimas mažyliui. Vaikučiai geriausiai vystosi atviroje erdvėje, kur gali nevaržomai judėti, žvalgytis, bandyti verstis, šliaužti ar ropoti, siekti daiktų ir t. t. Tėveliams dažnai atrodo, kad jie skriaudžia mažylį guldydami ant grindų atviroje vietoje. Tada pradedama nuolat naudoti pagalbinius įrenginius. Vaikutis būna vežimėlyje, autokėdutėje, lovytėje, gultuke, kokone, lizdelyje, ant rankų ir t. t.
Per didelis erdvės ribojimas apsunkina įgūdžių mokymąsi ir aplinkos tyrinėjimą, taip raida gali pradėti vėluoti. Todėl puikus tėvelių sprendimas turėti kuratorių – kineziterapeutą, su kuriuo gali konsultuotis ir kartu stebėti mažylio raidą, parinkti tinkamus pratimus, gauti rekomendacijas būtent tam amžiaus tarpsniui.
Kokius mankštinimo įgūdžius ir žinias, jūsų nuomone, reikėtų turėti kūdikio tėvams?
Tėveliams net ne visada reikia turėti mankštinimo įgūdžius, ne visada būtina mokėti atlikti pratimus. Dažniausiai užtenka bent jau bazinių žinių apie mažylių vystymąsi ir raidą. Reikėtų susipažinti su pagrindiniais įgūdžiais, žinoti jų atsiradimo laikotarpį, stebėti, ar atsiranda laiku. Reikėtų žinoti pagrindinius principus, kaip tinkamai organizuoti žaidimų erdvę, kaip lavinti mažylį.
Žinoma, svarbios žinios apie taisyklingą nešiojimą, skirtingas nešiojimo padėtis. Taip pat apie įrenginius ir kiek laiko galima juose praleisti. O pastebėjus tam tikras problemas ar kylant klausimams būtinai konsultuotis su specialistais. Kartais galima išgirsti ir kelių specialistų nuomones, o ne kelti diskusijas mamyčių grupėse, forumuose ir ten ieškoti patarimų, diagnozių ar rekomendacijų.
Juokingos rekomendacijos – mitai, apie kuriuos klausia tėveliai
- Mergaitės viską daro greičiau ir geriau negu berniukai. Netiesa: gerai besivystančio kūdikio raida nepriklauso nuo jo lyties
- Mažylis visus žaislus griebia tik su kaire rankyte – tikriausiai bus kairiarankis. Mitas: kūdikiai pirmaisiais metais viską turi daryti simetriškai. Jeigu dominuoja tik viena rankytė, tai labiau byloja apie problemą, pvz., hipertonusą ir prastesnį vienos rankos valdymą.
- Mama sakė, kad jeigu aš neropojau, tai ir mano vaikutis gali neropoti. Irgi mitas: sveiki, normalios raidos vaikai, įgauna visus jiems priklausančius įgūdžius. Jeigu įgūdis neatsirado, tai galėjo būti ir pačių tėvų padarytos klaidos. Todėl jokios genetikos čia nėra.
- Šokliukas ar vaikštynė padės mažyliui greičiau pradėti vaikščioti. Tikrai ne. Šokliukai ir vaikštynės nemoko vaikučio vaikščioti, nestiprina nei kojų, nei liemens, o gali padaryti tik žalos. Yra šalys, kuriose tokie įrenginiai uždrausti ir už jų naudojimą ar pardavimą gresia didelės baudos.
- Reikia stipriai vystyti, ištiesinus rankytes ir kojytes, kad jos vėliau nebūtų kreivos. Visiškai pasenusi rekomendacija – jokio stipraus vystymo. Kojytės, dėl displazijos profilaktikos, kaip tik turėtų visada būti plačiai atitrauktos. Vystoma labai švelniai, kad liktų vietos galūnėms judėti ir dažniausiai tik miegant, kad kūdikis neišsibudintų.
- Nuo 6 mėn jau galima sodinti. Tikrai mitas: vertiname ne pagal amžių, o pagal turimus įgūdžius. Kai kuriuos vaikučius tikrai galima mokyti sėstis ir ruošti tam, tačiau jeigu mažylis, pavyzdžiui, dar net nesivarto, apie sodinimą kalbos nėra.
- Esu girdėjusi ir dar labiau absurdiškų, nesusijusių su motorine raida, nuomonių: negalima duoti žuvies, kol vaikas nekalba, nes po to ilgai tylės kaip žuvis. Negalima kirpti plaukučių iki metų arba kaip tik reikia kūdikiui nuskusti plaukus, kad ataugtų stipresni. Negalima rodyti vaikučio veidrodyje. Kūdikiams reikia duoti vandens arba arbatos, reikia duoti pačiulpti lašinuką… ir dar daug visko pripasakoja vaikučių mamytės.
Fotografavo „Inga photo Tau”
