Susirgus vaiko elgesys pasikeičia. Ikimokyklinio amžiaus ir vyresni vaikai nesidomi žaislais, miega neįprastu laiku, atsisako valgyti, skundžiasi, kad skauda kurią nors kūno dalį, vemia, dažniau šlapinasi ar tuštinasi.
Maitinimas pagal ligą:*
Sergančio vaiko maitinimas yra dinaminis procesas. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, eigos, ligonio būklės, dieta koreguojama, kartais net kasdien. Dera:
- kai vaikas negaluoja, pavyzdžiui, paskiepijus arba dygstant dantukui, nesiūlyti jam neįprastų patiekalų;
- prie naujo maisto nepratinti sergančio vaiko. Duoti jo mėgstamų patiekalų ir gėrimų;
- visų ligonių apetitas sumažėja – ir tai natūralu, sergantis organizmas nesugeba virškinti, įsisavinti vaikui įprastų maisto porcijų;
- beveik visi ligoniai nori gerti daugiau negu įprasta. Dauguma noriau geria nei valgo. Dėl to pasiūlyti daugiau gerti, pavyzdžiui, šviežių sulčių (1 dalis), atskiestų virintu vandeniu (5 dalys), erškėtuogių antpilo ar kito vaiko mėgstamo skysčio;
- jei gydytojas ligoniui neskyrė specialios dietos, pasiūlyti jam įprastų patiekalų, ir tegul jis valgo tiek, kiek nori. Valgyti siūlyti dažniau nei įprasta, nes mažos maisto porcijos geriau suvirškinamos ir įsisavinamos;
- galima pasiūlyti vaikui įprastų kambario temperatūros vaisių, uogų;
- reikėtų vengti saldumynų ir saldžių gėrimų. Jie mažina apetitą, kuris ligoniui ir taip jau pablogėjęs;
- liga neigiamai atsiliepia mažylio žarnyno mikrobiotai, todėl labai pravartu į vaiko valgiaraštį įtraukti rūgščių pieno produktų: natūralaus jogurto, kefyro;
- jeigu kūdikis dar maitinamas krūtimi, sergančiam krūtį pasiūlykite dažniau. Taip jis bus aprūpinamas pakankamu skysčių kiekiu, maisto medžiagomis ir jausis saugesnis. Normalu, jei sergančio mažylio apetitas sumažės.
Ligoniuko valgiaraštis:*
• užklupus peršalimui sveika į vaiko valgiaraštį įtraukti daug daržovių, šviežių ir troškintų. Taip pat vaisių, kuriuos galite duoti atskirai arba paruošti vaisių salotų, t. y. sumaišyti vaiko mėgstamų vaisių: nestambiai supjaustytą obuolį, bananą, kriaušę, ananasą ir užpilti juos natūraliu jogurtu;
• jei vaikas karščiuoja, pirmiausia turi gauti pakankamai skysčių. Atsigerti duodama aviečių, čiobrelių, juodųjų serbentų lapų, liepžiedžių arbatos, skiestų aviečių sulčių, negazuoto mineralinio vandens. Visi gėrimai turi būti drungni. Valgyti karščiuojantysis dažnai atsisako. Dėl to jaudintis nereikia ir nieku gyvu vaiko neversti suvalgyti kuo daugiau. Karščiuojančiam vaikui tinka įvairios tyrelės, trintos daržovių sriubos. Nuo senų laikų žinomos teigiamos vištienos sultinio savybės (žinoma, jei mėsa natūrali, o ne vištų, lesintų neaiškiais pašarais ir laikytų blogomis sąlygomis).
Maitinimo ir priežiūros ypatybės:*
- sergantis vaikas valgo geriau, kai yra geros nuotaikos, pailsėjęs. Dėl to prieš maitinimą bet kurio amžiaus vaiko nevarginti temperatūros matavimu ar kitomis dar nemalonesnėmis procedūromis. Sergančiojo neraginti daugiau suvalgyti, įkyriai nepatarinėti, kaip valgyti;
- vesti ligonio gėrimo ir valgio dienyną. Ligonį maitinti ir jam duoti gerti tik taip, kaip gydytojas patarė. Užsirašyti: kiek, kada ir ko vaikas, ypač kūdikis, suvalgė, išgėrė, nes visa tai reikės pasakyti gydytojui. Jeigu vaikas išvėmė, pažymima, kada ir ką išvėmė, ar vėmimas susijęs su vaistų sugirdymu, maitinimu, aukšta (per 38,5 °C) temperatūra. Taip pat fiksuoti, kiek kartų tuštinosi, kokie viduriai (kiekis, konsistencija, spalva, kvapas, priemaišos – nesuvirškinto maisto gabalėliai, gleivės, kraujas);
- per prievartą nemaitinti;
- jeigu vaikas, suvalgęs gydytojo rekomenduoto maisto, tampa neramus arba pradeda vemti, to produkto daugiau nebeduoti – nedelsiant pasitarti su gydytoju;
- patogiau ir saugiau (mažesnis pavojus užspringti) maitinti sėdintį vaiką. Jei tai neįmanoma ir tenka maitinti gulintį, kaire ranka kartu su pagalve pakeliama jo galva, o dešine šaukšteliu duodamas maistas. Maitinti neskubama. Maisto kiekis neturi užimti daugiau kaip 2/3 šaukštelio talpos;
- kokių konkrečių maisto produktų pasiūlyti vaikui konkrečios ligos metu, priklauso ir nuo pačios ligos, ir nuo gydymo metodų, ir nuo paskirtų vaistų.Tad dėl vaiko mitybos plano visada geriausia pasitarti su gydytoju.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
*Poskyrių pavadinimus parengė redakcija
