Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis kvėpuoja vien nosimi, kvėpuoti per burną jis dar nemoka. Todėl net nedidelis nosies užgulimas gali smarkiai apsunkinti kasdienybę – trukdyti valgyti, miegoti. Daugelį mamų apima panika, pamačius, kad mažylis vos gali prakvėpuoti. Svarbiausia – atpažinti, kada užtenka kantrybės ir paprastų priemonių, o kada reikia neatidėliojant kreiptis į pediatrą.
Kodėl kūdikiui užsikemša nosis
Naujagimių ir kūdikių kvėpavimo takai dar nėra iki galo subrendę: nosies landos siauros. Todėl nosytę gali užkimšti net ir nedidelės gleivių sankaupos ir mažylis kvėpuodamas šnopuoja, nors jam ir nėra slogos. Būtent dėl šios anatominės ypatybės mažiems vaikams nosis užsikemša dažniau nei suaugusiesiems.
Kūdikio nosies gleivinė greitai paburksta, gausiai išsiskiria sekretas. Kvėpavimo takus gali sudirginti ore esančios dulkės, lakios cheminės medžiagos, tabako dūmai.
Dažna priežastis, kodėl nosytė užgulta, – per sausas oras namuose. Sprendimas paprastas: naudoti elektrinį drėkintuvą arba pakabinti ant radiatoriaus keramikinį oro drėkinimo indą. Palaikyti tinkamą drėgmę padeda kambario vėdinimas ir drėgnas valymas. Jei kvėpavimas pagerėja, greičiausiai problema iš tiesų buvo tik dėl oro. Kad nosies užgulimas nesusijęs su liga, o tik su aplinkos sąlygomis, padės atpažinti keli požymiai:
- iš nosies tekantis sekretas skaidrus;
- temperatūra nepakilo ir nepablogėjo bendra savijauta;
- gerklė neparaudusi ir nėra kitų infekcijos požymių.
Užgulta nosis apsunkina žindymą, kūdikis prastai miega ir dažniau verkia. Didesnė bėda, kai nosį užgula dėl slogos, kurią sukelia virusinė ar bakterinė infekcija.
Kai priežastis – infekcija
Žindomi kūdikiai rečiau serga virusinėmis ligomis: dar prieš gimimą jie per placentą gauna motinos imunoglobulino G (IgG) antikūnų, o gimus papildomos apsaugos suteikia motinos pienas, kuriame gausu imunoglobulinų A (IgA), padedančių saugotis nuo infekcijų. Tačiau ši apsauga pamažu silpnėja, o paties kūdikio imunitetas dar tik bręsta ir dar tik mokosi atpažinti įvairius ligų sukėlėjus. Ypač imlūs infekcijoms neišnešioti kūdikiai.
Mažyliai jautrūs aplinkos temperatūros pokyčiams: gausios nosies išskyros gali atsirasti sušalus rankytėms ar kojytėms, netinkamai aprengus kūdikį arba peršaldžius maudant. Užkrečia ir nesilaikantys higienos taisyklių sergantys suaugusieji, liesdami kūdikį nenusiplovę rankų.
Virusine infekcija susirgusio mažylio nosies gleivinė paburksta. Ligos pradžioje dažniausiai atsiranda skystų, vandeningų gleivių, kurios vėliau sutirštėja, vaikas pradeda šnarpščioti nosimi, čiaudėti, pakyla temperatūra. Sloga gali tęstis 7–10 dienų. Sunkiai pro nosį prakvėpuojantis kūdikis pasidaro irzlus, neramiai miega, blogai valgo.
Dėl fiziologinių kvėpavimo takų ypatumų uždegimas gali greitai išplisti ir sloga mažyliui komplikuojasi ausų, plaučių, akių uždegimu. Todėl geriausia dėl sloguojančio kūdikio pasitarti su gydytoju. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- sloguoja mažesnis nei 3 mėn. kūdikis;
- sloga nepraėjo per 10 dienų;
- temperatūra šoktelėjo iki 38 laipsnių;
- kamuoja stiprus kosulys, atsirado dusulys, švokštimas;
- kūdikis staiga pasidarė neramus, griebiasi už ausų;
- vaikas staiga tapo vangus arba dirglus;
- pamėlo aplink lūpas ar veidas – tai gali reikšti bronchiolitą ar plaučių uždegimą.
Kaip padėti kūdikiui?
Užsikimšusi nosis kūdikiui yra rimta problema. Nesvarbu, ar tai su aplinkos sąlygomis, ar liga susijęs negalavimas, pirmiausia turime atkimšti nosytę, kad mažylis galėtų normaliai kvėpuoti.
Greitai ir saugiai gleives ištrauksite aspiratoriumi. Valyti nosytę teks dažnai, kai tik jų atsiranda, taip pat – prieš maitinimą, miegą ar vaistų lašinimą.
Kelias minutes prieš procedūrą į kiekvieną šnervę patariama įlašinti izotoninio tirpalo – jis suminkština sausas plutas, skystina gleives ir palengvina jų pašalinimą. Kūdikiui į nosį galima lašinti tik jo amžiui skirtą tirpalą. Jokie preparatai, skirti kitokio amžiaus vaikams ar suaugusiesiems, kūdikiams netinka. Dėl bet kokių vaistų verta pasitarti su gydytoju.
Geriausiai sloguojantis mažylis jausis ne aukštesnėje kaip 18 laipsnių temperatūroje. Migdykite ligoniuką gerai išvėdintame kambaryje. Vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą, ne taip greitai sudžiūsta gleivės, todėl lengviau kvėpuoti ir kūdikis geriau pailsi.
Optimali drėgmė mažylio kambaryje 40–60 %. Žemesnis nei 30 % drėgnumas sausina nosies gleivinę ir odą, o aukštesnis nei 60 % sudaro palankias sąlygas pelėsio plitimui ir dulkių erkučių dauginimuisi.
Ką verta atsiminti
Užgulta kūdikio nosytė dažniausiai ne liga, o mažylio augimo ypatybė. Švarus, drėgnas oras, švelnus nosies valymas fiziologiniu tirpalu ir aspiratoriumi, taip pat kantrybė dažnai padeda įveikti šią bėdą. Tačiau ilgai trunkantis nosies užgulimas, ypač jei vaikui sunku kvėpuoti arba jis karščiuoja, – signalas, kad laikas pasitarti su gydytoju.
Parengė Undinė Gilė
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
