Įsibėgėjus rudeniui tėvams vėl neduoda ramybės klausimas: kaip apsaugoti vaiką nuo dažnų peršalimo ligų? Kad vaikas iš darželio ar mokyklos rečiau parsineštų virusų, padės keletas paprastų ir veiksmingų patarimų.
Kaip veikia imunitetas?
Ar vaiko imunitetas sugebės apsaugoti nuo virusų, bakterijų ir grybelių, priklauso nuo daugelio veiksnių. Įgimtas imunitetas būdingas nuo gimimo. Jį užtikrina oda, gleivinės, žarnyno mikrobiota, fermentai, imuninės kraujo ląstelės, pagrindinės iš kurių yra limfocitai, naikinantys ligas sukeliančius mikroorganizmus.
Gyvenimo eigoje, persirgus ar pasiskiepijus, formuojasi įgytas imunitetas. Kai organizmas susiduria su nauju mikroorganizmu, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus – specialius baltymus, kovojančius su infekcija. Informacija apie tai išlieka imuninės atminties ląstelėse. Pakartotinai susidūrus su tuo pačiu ligos sukėlėju, šios imuninės ląstelės jį atpažįsta ir neutralizuoja, taip užkirsdamos kelią ligai.
Tuo pačiu principu veikia ir vakcinos: jos yra saugesnis būdas supažindinti organizmą su infekcijos sukėlėju. Pasiskiepijus organizme susidaro antikūnai (imunoglobulinai), padedantys apsisaugoti nuo pakartotinės infekcijos.
Kodėl imunitetas neapsaugo nuo rudens ligų?
Šiltuoju metų laiku vaikai daugiau juda, kvėpuoja grynu oru ir saulėje gauna vitamino D, o tai stiprina organizmą. Tačiau klasėje ar darželio grupėje vaikas gali susidurti su daugybe virusų ir bakterijų, kurių jo aplinkoje anksčiau nebuvo. Be to, rudenį trumpėja dienos, šąla oras ir vaikai mažiau būna lauke, mažėja fizinis aktyvumas, o sausas ir šiltas patalpų oras džiovina gleivines. Tai silpnina organizmo apsaugines savybes.
Lietingu, žvarbiu oru vaikas greitai peršąla. Nors ligą sukelia ne peršalimas, o į organizmą patekę virusai, tačiau šaltis gali susilpninti kvėpavimo takų gleivinės kraujotaką, o kartu ir apsaugą nuo infekcijų sukėlėjų. Taigi, priežasčių, dėl kurių net sveikas ir aktyvus vaikas rudenį gali susirgti, nemažai.
Dažniausiai vaikai serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI): gripu, paragripu, rino- ir adenovirusinėmis infekcijomis. Mokykloje ir darželyje, bendraujant daugybei vaikų, per orą perduodami virusai išplinta itin greitai, ypač – prastai vėdinamose patalpose ir esant sausam orui.
Po virusinių infekcijų gali atsirasti bakterinės komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchitas. Rudenį vaikų kolektyvuose suaktyvėja ir žarnyno infekcijos, kurias sukelia rotavirusai bei norovirusai. Jos dažnai supainiojamos su peršalimu, nes šioms ligoms būdingas ne tik viduriavimas bei vėmimas, bet ir karščiavimas bei raumenų skausmai. Šių infekcijų pavojus – organizmo dehidratacija (skysčių netekimas), ypač greitai ištinkanti mažesnius vaikus.
Skiepykimės nuo pavojingiausių ligų ir laikykimės higienos
Prevencijos priemonė, kurios veiksmingumas moksliškai įrodytas, yra skiepai: jie formuoja imunitetą, mažina ligos riziką ir palengvina jos eigą, jei virusas į organizmą vis dėlto patenka.
Pasitikslinkite, ar vaikas paskiepytas nuo visų ligų pagal profilaktinių skiepų kalendorių. Prieš prasidedant peršalimo ligų sezonui verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl skiepo nuo gripo. Gripo virusai nuolat kinta, todėl vakcinos kasmet atnaujinamos. Imuninė apsauga pasiskiepijus susiformuoja maždaug per 10–14 dienų. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp kurių 2–7 metų vaikai ir nėščiosios.
COVID-19 daugelis vaikų serga lengviau nei suaugusieji, tačiau kai kuriems liga gali užsitęsti ir komplikuotis. Skiepai padeda sumažinti sunkių ligos formų riziką. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, nemokamai nuo COVID-19 skiepijami vaikai nuo 6 mėn. iki 12 metų ir nėščiosios.
Viena svarbiausių apsaugos nuo infekcijų priemonių – higiena. Plautis rankas su muilu ne trumpiau nei 20 sekundžių būtina apsilankius tualete, prieš valgį ir grįžus namo iš lauko. Kai nėra galimybės nusiplauti rankų vandeniu, pravers drėgnos servetėlės. ŪVKTI dažnai perduodamos per rankas. Vaikas prisiliečia prie paviršiaus, ant kurio yra nusėdusių sergančiojo seilių ar nosies išskyrų lašelių, ir užterštomis rankomis paliečia nosį ar burną.
Svarbu išmokyti vaiką čiaudėti ir kosėti prisidengus nosine arba alkūne. Jei taip elgsis visi, virusų plitimas žymiai sumažės.
Fizinis aktyvumas, geras poilsis ir teigiamos emocijos
Imunitetui labai svarbus fizinis aktyvumas. Judant gerėja kraujotaka ir audiniai geriau aprūpinami deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Esant gerai kraujotakai imuninės ląstelės greičiau pasiekia infekcijos židinį ir gali veiksmingai kovoti su ligų sukėlėjais. Fizinis aktyvumas gerina kvėpavimą, miegą, mažina nerimą ir įtampą, didina atsparumą imunitetą silpninančiam stresui.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, 3–4 metų vaikai per dieną turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fizine veikla ne mažiau kaip 180 minučių. Bent 60 minučių šio laiko reikėtų skirti vidutinio arba didelio intensyvumo fizinei veiklai. 5–17 metų vaikai ir paaugliai vidutinio arba didelio intensyvumo fizinei veiklai turėtų kasdien skirti ne mažiau kaip 60 minučių ir bent tris kartus per savaitę užsiimti raumenų ir skeleto sistemą lavinančia mankšta. Tačiau pernelyg didelis fizinis krūvis gali veikti priešingai ir susilpninti organizmo atsparumą.
Savijautą ir sveikatą veikia namų mikroklimatas. Oro drėgmė juose turėtų siekti 40–60 %, o temperatūra – 19–22 °C. Toks oras neleidžia išsausėti nosies gleivinei ir ji išlaiko apsaugines savybes, todėl geriau sulaiko virusus. Kambario vėdinimas 2–3 kartus per dieną po 10–15 minučių sumažina virusų ir anglies dvideginio koncentraciją ore.
Palaikyti fizinę ir emocinę vaiko sveikatą padeda dienotvarkė. Subalansuotas maistas, reikiamas fizinis krūvis, poilsis ir miegas padės išvengti pervargimo. Miegant gaminasi daugiau imuninių ląstelių ir antikūnų, todėl užtektinai išsimiegantys žmonės rečiau serga ir greičiau pasveiksta.
Psichologinė būsena taip pat svarbi imunitetui: stresas silpnina gebėjimą atsispirti infekcijoms. Vienas iš veiksnių, keliančių streso hormono kortizolio kiekį, yra poilsio trūkumas.
Remiantis Amerikos miego medicinos akademijos kartu su Miego tyrimų draugija išleisto oficialaus konsensuso rekomendacijomis, 1–2 metų vaikai turėtų išmiegoti 11–14 valandų per parą, 3–5 metų vaikai 10–13 valandų, o nuo 6 iki 12 metų 9–12 valandų per parą.
Vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos
Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą. Maistą reikėtų rinktis taip, kad vaikas gautų visus mikroelementus, būtinus augimui ir normaliai imuninės sistemos veiklai. Jam būtini baltymai, vitaminai, mineralai, omega-3 riebalų rūgštys ir pakankamas skysčių kiekis.
Vaiko racione turi būti pieno ir mėsos produktai, žuvis, vaisiai, uogos, daržovės ir grūdiniai produktai. Kasdien į vaiko meniu reikėtų įtraukti visagrūdę duoną, kefyrą ar natūralų jogurtą. O greitas maistas, saldumynai, gazuoti gėrimai ir traškučiai sveikatai tikrai nenaudingi.
Iš kokybiško maisto vaikas turėtų gauti visų jam reikalingų medžiagų ir vitaminų bei mineralų. Išimtis vitaminas D. Vasarą odoje susintetintos vitamino D atsargos palaipsniui senka, o ir gauti jo užtektinai iš saulės ir maisto labai sunku. Todėl šis vitaminas paprastai skiriamas prevencijai.
Pasirūpinkite, kad vaikas gertų užtektinai skysčių. Didžiąją dalį turėtų sudaryti kokybiškas geriamasis vanduo. Pakankamas vandens kiekis apsaugo vaiką nuo perkaitimo judant ir palaiko normalią medžiagų apykaitą. Vanduo greitina toksinų pasišalinimą iš organizmo. Vaiko troškulio jausmas gali būti silpnas, todėl skatinkite jį gerti reguliariai, nelaukiant, kol pajus troškulį.
Pagal Higienos instituto informaciją, 1–3 metų vaikams rekomenduojama išgerti apie 1,3 litro vandens, 4–8 metų – apie 1,6 litro, o 9–13 metų – iki 2,1 litro per dieną. Reikalingas skysčių kiekis gali priklausyti ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo kūno svorio ir ūgio. Apskaičiuoti, maždaug kiek vandens per parą turėtų išgerti jūsų vaikas, galite pagal formulę: kūno svorį (kg) padauginę iš 0,03 (30 ml).
Antibiotikai neturi tapti imuniteto priešu
Vienas iš imunitetui kenkiančių įpročių – be reikalo vartojami antibiotikai. Šie vaistai sunaikina dalį naudingų žarnyno bakterijų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Žarnyne yra apie 70 proc. imuninės sistemos ląstelių, todėl labai svarbu palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą. Gerosios bakterijos padeda imuninėms ląstelėms atpažinti įsibrovėlius. Šių bakterijų sumažėjus, imunitetas susilpnėja ir žmogus tampa imlesnis ligoms.
Todėl antibiotikus reikia vartoti tik gydytojui paskyrus, o ne savo nuožiūra. Svarbu žinoti: antibiotikai virusų neveikia, jie gydo tik bakterines infekcijas. O nekontroliuojamas šių vaistų vartojimas skatina atsirasti jiems atsparioms bakterijoms. Todėl vėliau, kai antibiotikų tikrai prireiks, jie gali tiesiog nebeveikti.
Svarbiausia – nuoseklumas
Vaiko sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo, poilsio, gyvenimo sąlygų. Specialistai pataria dėl įprastų peršalimo ligų per daug nesijaudinti: mažas vaikas gali sirgti 5–10 kartų per metus, ir tai normalu, nes jo imunitetas dar nesusidūrė su daugybe virusų. Kiekvienas peršalimas tarsi imuniteto treniruotė.
Taigi, svarbiausia, ką tėvai gali padaryti,– rūpintis vaiko sveikata nuolat. Imuniteto staiga nesustiprinsime, tačiau veikiant nuosekliai, laiku pasiskiepijus nuo sunkesnių ligų, pastangos tikrai atsipirks.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
