Gerklės skausmas – daugumos virusinių ir bakterinių ligų požymis. Vaikai skundžiasi nemaloniais pojūčiais, skausmingu rijimu, tampa irzlūs. Tėvams sunku žiūrėti, kaip kenčia mažylis, todėl norisi kuo greičiau jam padėti. Ką daryti, kai vaikui sunku valgyti, gerti ar net kalbėti? Kada verta skubėti pas gydytoją, o kada pakanka naminių priemonių?
Kodėl skauda gerklę?
Priežasčių, dėl kurių atsiranda šis diskomfortas, yra daug. Vienos priežastys rimtesnės, kitų sukeltas gerklės skausmas praeina greitai ir be gydymo. Norint tinkamai padėti vaikui, svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų sukelia skausmą.
Dažniausia gerklės skausmo priežastis virusinės infekcijos. Dėl jų nulemto uždegimo patinsta gerklės gleivinė, atsiranda sunkumas ryjant. Paprastą peršalimą sukelia rinovirusas, sparčiai plintantis per orą sergančiam žmogui čiaudint, kosint, net kalbant. Specifinio šios ligos gydymo nėra, bet galima palengvinti jos simptomus. Rimtesnės ligos gripas ir COVID-19, dėl kurių tenka kreiptis į gydytoją.
Viena dažniausių rinovirusinės ligos komplikacijų ūminis rinosinusitas. Tai nosies gleivinės ir prienosinių ančių uždegimas. Ligoniui sunku kvėpuoti užgulta nosimi, jis sloguoja, susilpnėja uoslė, būdingas veido spaudimas ar skausmas. Gali varginti karščiavimas, galvos skausmas, gerklės perštėjimas ar skausmas, kosulys.
Gerklės skausmas – pagrindinis anginos (tonzilito) požymis. Tai bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Ryklės skausmas itin stiprus, sunku nuryti ne tik kietą maistą, bet ir skysčius. Anginos sukėlėjai bakterijos: stafilokokai, streptokokai. Dažnas iš jų A grupės beta hemolizinis streptokokas. Juo užsikrėtus vargina stiprus gerklės skausmas, atsiranda karščiavimas, parausta ir patinsta tonzilės, ant kurių matomos baltos apnašos.
Stiprus gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai gali būti infekcinės mononukleozės (dažnai vadinamos „bučinio liga“), kurią sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), požymis. Susirgus šia liga padidėja tonzilės, ant kurių atsiranda pilkšvų ar žalsvų pūlingų apnašų.
Ryklės uždegimui faringitui taip pat būdingas stiprus ryklės skausmas, skausmingas rijimas, silpnumas ir aukšta temperatūra. Gerklas pažeidžiantis laringitas sukelia ne tik užkimimą bei lojimą primenantį kosulį, bet ir gerklės skausmą. Pagrindinis tracheito, trachėjos gleivinės uždegimo, simptomas yra sausas, intensyvus kosulys, užkimimas, deginimo jausmas gerklėje.
Sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL), skausmo priežastis – į stemplę pakilusi skrandžio rūgštis, kuri dirgina gerklės gleivinę. Gerklės skausmas, ypač ryjant, gali pakamuoti po tonzilių šalinimo operacijos.
Esant alergijai, gerklė gali skaudėti dėl gausių gleivių, išsiskiriančių atsiradus alerginiam rinitui, kurios dirgina gerklę. Ligos požymiai primena peršalimą: kamuoja čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, ašaroja ir parausta akys. Alerginis uždegimas išsivysto imuninei sistemai reaguojant į tokias nekenksmingas medžiagas kaip augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai ar pelėsis.
Dėl visų šių ligų, dažniausiai išskyrus paprastą peršalimą, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Sudirginti gerklę gali ir su ligomis nesusijusios priežastys. Gerklės skausmą gali išprovokuoti šaltas oras ir šalti gėrimai. Kitas dirgiklis – užterštas oras: automobilių išmetamosios dujos, dulkės ir kiti teršalai. Jiems sudirginus kvėpavimo takų gleivinę, pradeda perštėti gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas. Dirginti gerklę taip pat gali pasyvus rūkymas. Vaikams, būnantiems aplinkoje, kurioje rūkoma, didesnė kvėpavimo takų ligų rizika.
Diskomfortą gerklėje gali sukelti buitinė chemija: valymo priemonės, skalbikliai, šveitikliai ir kt., kuriuose esančios medžiagos dirgina kvėpavimo takus, akis ir odą.
Balso stygų uždegimo ir gerklės skausmo priežastis gali būti garsus kalbėjimas, dainavimas ar rėkimas. Gleivinę dirgina sausas oras patalpose, sukeldamas gerklės sausumą ir diskomfortą. Tokiais atvejais sumažinti nemalonius simptomus gali padėti drėgmės palaikymas.
Į kokius simptomus atkreipti dėmesį skaudant gerklei?
Gerklės skausmas dažniausiai yra ligos požymis, todėl jį beveik visada lydi ir kiti negalavimai. Infekciją dažniausiai rodo:
- pakilusi kūno temperatūra;
- užkimimas, tai signalas, kad uždegimo gali būti paveiktos balso stygos;
- padidėję kaklo limfmazgiai, rodantys, kad organizmas kovoja su infekcija;
- galvos skausmas ir bendras silpnumas, raumenų skausmai;
- skausmas ryjant, kuris kartais plinta į ausis ar žandikaulį.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Tėvams svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją, nes gerklės skausmas kartais būna rimtesnės ligos požymis. Jei skausmas stiprėja arba atsiranda kitų nerimą keliančių požymių, nedelskite. Gydytojo reikia skubiai, jei vaikui skauda gerklę ir pastebite šiuos požymius.
- Gerklės skausmas nepraeina ar stiprėja, taip pat jei gerklės skausmas ir karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas.
- Skausmas toks stiprus, kad sunku nuryti seiles ar kvėpuoti, o tai gali rodyti rimtą infekcinę ligą ar kitą sveikatos problemą.
- Vaikui ilgai laikosi aukšta temperatūra (per 38 °C), o tai gali reikšti bakterinę infekciją, kuria susirgus dažnai prireikia gydytojo skiriamų antibiotikų.
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei penkias dienas.
- Stipriai padidėjo ir skausmingi kaklo limfmazgiai. Tai gali būti ir bakterinės infekcijos, ir kitos rimtesnės ligos požymis.
- Kartu su gerklės skausmu atsirado bėrimų, kurie pasitaiko sergant tymais, raudonuke ar alergija.
- Greitąją pagalbą reikia kviesti nedelsiant, jei atsirado dusulys, nes net ir virusinė infekcija gali sukelti plaučių uždegimą.
Pagalba skaudančiai gerklei
Paprastą sezoninį vaiko peršalimą dažniausiai galima gydyti namuose. Gali užtekti natūralių priemonių. Ligoniuko būklę palengvina gausus skysčių vartojimas. Tai sudrėkina gerklę, padeda sumažinti gleivinės dirginimą ir palengvinti skausmą. Žindomam kūdikiui dažniau siūlykite krūtį. Vyresniems vaikams duokite šiltų skysčių, pavyzdžiui, vandens, žolelių arbatos, sultinio.
Kelis kartus per dieną galima skalauti gerklę šiltu vandeniu, ištirpinus jame pusę arbatinio šaukštelio druskos. Druska – natūrali priemonė, padedanti sumažinti gerklės gleivinės patinimą. Tačiau šis būdas tinka tik vyresniems vaikams, kurie sugeba skalauti gerklę. Skalavimui tinka ramunėlių ar šalavijų užpilai, paprasta arbata. Nepamirškite, kad bet kokių vaistų ar priemonių vartojimą vaikams iki vienerių metų visada turi skirti gydytojas.
Sumažinti diskomfortą gerklėje padeda ir drėgnesnis oras namuose. Ligoniukui rinkitės švelnų, nedirginantį maistą, kad nebūtų traumuojama uždegimo pažeista gleivinė.
Priemonės nuo gerklės skausmo iš vaistinės
Gerklės skausmas mažina apetitą, trukdo gerti ir valgyti, o tai gali dar labiau pabloginti ligos eigą. Todėl gydymas turi būti kompleksinis: šalinti ligos priežastį, mažinti uždegimą ir malšinti skausmą. Tinkamai parinktos vietinio poveikio priemonės gali palengvinti mažylio savijautą.
Gerklės dirginimą mažina gleivinę drėkinantys purškalai. Jie suteikia greitą palengvėjimą, tačiau rinkitės tik skirtus specialiai vaikams. Dauguma gerklės purškalų tinka vaikams nuo 2 metų: tai saugi alternatyva iki 4 metų, kai dar negalima duoti pastilių. Mažiems vaikams ir kūdikiams tinka švelnesni, jūros vandens pagrindu pagaminti drėkinamieji purškalai, tačiau prieš juos naudojant verta pasitarti su pediatru. Kai kurių vaikams skirtų gerklės purškalų sudėtyje naudojamas natūralios kilmės propolio, pasižyminčio antiseptinėmis savybėmis, ekstraktas. Prieš renkantis tokį purškalą atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikams jis skirtas ir ar vaikas nėra alergiškas propoliui.
Sudrėkinti gerklės gleivinę padeda ir skalavimo tirpalai, kuriuos galima ne tik pasigaminti patiems, bet ir nusipirkti paruoštus. Vaikai nuo 4 metų paprastai jau gali vartoti čiulpiamąsias pastiles. Kai kurios pastilės turi antiseptinių savybių, padedančių kovoti su infekcijomis. Iki 4 metų vaikui pastilių neduokite, nes jis gali užspringti. Jos nevartojamos valgant ir prieš pat valgį. Sučiulpęs pastilę vaikas bent valandą turėtų nevalgyti ir negerti.
Jeigu gerklės skausmas stiprus, vaikui galima duoti nereceptinį vaistą nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną arba paracetamolį. Dozę visada rinkitės pagal vaiko amžių ir svorį, laikydamiesi vaisto informaciniame lapelyje nurodytos dozės arba gydytojo rekomendacijos. Prieš duodant bet kokį vaistą mažam vaikui geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jei gydytojas nustato bakterinę infekciją, gali paskirti antibiotikų. Šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus. Antibiotikų niekada negalima duoti be gydytojo. Be reikalo juos dažnai vartojant, bakterijos gali pasidaryti jiems atsparios ir prireikus nebepadėti. Jei tyrimai patvirtina alergiją, skiriami antihistamininiai vaistai, blokuojantys histamino, sukeliančio būdingus simptomus, poveikį.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
