Nuolat jaučiatės pavargusi, prasčiau miegate, sunkiau susikaupiate, o kraujo tyrimo rezultatai geri? Ne visada tai lemia vien įtemptas gyvenimo tempas, stresas ar miego trūkumas. Viena iš galimų priežasčių, kurios įprastas bendras kraujo tyrimas gali neparodyti, yra latentinis (paslėptas) geležies trūkumas. Tai būklė, kai organizmo geležies atsargos jau senka, bet mažakraujystės (anemijos) dar nėra.
Kuo latentinis trūkumas skiriasi nuo mažakraujystės
Geležis reikalinga hemoglobinui, kuris raudonuosiuose kraujo kūneliuose perneša deguonį. Ji svarbi smegenų, raumenų bei imuninės sistemos darbui. Šio mikroelemento atsargas kaupia baltymas feritinas.
Atsargoms senkant, pirmiausia mažėja feritino, o hemoglobino kiekis dar kurį laiką išlieka normalus. Todėl bendras kraujo tyrimas problemos neparodo. Tai ne anemija, o ligos riziką lemianti būklė: jei trūkumas nepastebimas, vėliau gali išsivystyti geležies stokos anemija.
Net normalus feritino kiekis taip pat ne visada reiškia, kad geležies atsargų užtenka. Feritino padaugėja esant ūmiam uždegimui ir sergant lėtinėmis ligomis. Tada tyrimas gali parodyti normalų feritino kiekį, nors realiai geležies atsargos išeikvotos. Taigi feritino tyrimo rezultatus gali įvertinti tik gydytojas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes.
Kodėl moterims geležies pritrūksta dažniau?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2023 m. visame pasaulyje anemija sirgo 30,5 % 15–49 metų moterų ir 35,5 % nėščiųjų. Ne visais atvejais anemiją sukelia geležies trūkumas, tačiau tai viena dažniausių priežasčių.
Tam tikrais gyvenimo tarpsniais moterys geležies netenka greičiau. Tai lemia fiziologija, taip pat gyvenimo būdas bei ligos. Viena iš priežasčių mėnesinės. Per vieną ciklą moteris paprastai netenka maždaug 30–40 ml kraujo, o netenkant daugiau nei 80 ml, kraujavimas laikomas gausiu. Tada prarandama ir daugiau geležies.
Itin pažeidžiamos moterys nėštumo metu ir po gimdymo. Nėščiosioms geležies poreikis ypač padidėja, nes šiuo laikotarpiu moters kraujo tūris išauga maždaug 30–50 %. Be to, nėštumo metu geležis būtina ne tik pačiai moteriai, bet ir besivystančiam vaisiui, kuris šio elemento gauna iš mamos organizmo. Moteris netenka kraujo gimdydama, kraujuodama po gimdymo. Dėl to didelė anemijos rizika.
Jeigu nėštumo metu geležies atsargos išsenka ir pagimdžius jos nepapildomos, krūtimi maitinanti moteris gali susirgti mažakraujyste. Trūkstant mamos organizme geležies, piene jos nesumažės. Tačiau šio mikroelemento stoka pakenks pačios moters sveikatai, todėl ligą svarbu nustatyti ir gydyti.
Geležies mažiau gauna moterys, kurios riboja maisto kiekį, retai valgo mėsą ar žuvį, ypač – visiškai šių maisto produktų atsisakančios vegetarės. Joms vertėtų pasitarti su gydytoju dėl maisto papildų. Geležies pritrūksta sergančioms virškinamojo trakto ligomis arba vartojančioms vaistus, dėl kurių sutrinka jos pasisavinimas.
Savijauta, dėl kurios vertėtų sunerimti
Vienas pagrindinių geležies stokos požymių yra nuovargis. Minimi ir kiti požymiai: sunkumas susikaupti, miego sutrikimai, dirglumas, plaukų slinkimas, trapūs nagai, šaltos rankos ir pėdos, dažnesni peršalimai, greitesnis širdies plakimas, galvos skausmai ar svaigimas. Tačiau tokius simptomus gali sukelti ir daugybė kitų priežasčių: skydliaukės sutrikimai, stresas, miego stoka. Todėl vien pagal savijautą ligos nenuspėsim. Pastebėjus šiuos požymius svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją.
Geležies trūkumui nustatyti dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas ir tiriamas feritinas. Gydytojas gali paskirti transferino (geležį pernešančio baltymo) ir jo įsotinimo tyrimus. Baltymas transferinas atsakingas už geležies transportavimą organizme. Jeigu trūksta geležies, transferino paprastai padaugėja, o jo įsotinimas geležimi sumažėja.
Kaip atkurti geležies atsargas?
Nustačius geležies trūkumą jos atsargų atkūrimas kiekvienai moteriai individualus ir apima ne vieną priemonę, o gydymą turi parinkti specialistas.
Kai geležies jau pritrūksta, ir siekiant to išvengti, svarbi mityba. Su maistu gauname dviejų rūšių geležies. Hemo geležis, esanti gyvūniniuose maisto produktuose, pasisavinama geriau – maždaug 15–35 %. Ne hemo geležis, kurios yra augaliniame maiste, pasisavinama kur kas prasčiau, dažniausiai 2–10 %. Be to, augalinės geležies pasisavinimą labai veikia kiti maisto komponentai.
Geležies pasisavinimą iš augalinio maisto slopina polifenoliai (augaliniai junginiai), tarp jų ir taninai. Jų yra kavoje, juodojoje ir žaliojoje arbatoje, kakavoje. Todėl šių gėrimų geriau negerti valgant, o po valgio padaryti bent valandos pertrauką. Visagrūdžiuose, ankštiniuose produktuose, riešutuose ir sėklose esantys fitatai taip pat trukdo pasisavinti geležį. Fitatų kiekį šiuose produktuose sumažina mirkymas prieš vartojimą.
Kalcis gali slopinti hemo ir ne hemo geležies pasisavinimą. Todėl daug geležies turinčio maisto geriau nevalgyti kartu su pieno produktais.
Geriausi hemo geležies šaltiniai: raudona mėsa (jautiena, kiauliena), paukštiena, žuvis, kiaušinio trynys. Iš augalinių maisto produktų geležies turi ankštinės daržovės, visagrūdžiai produktai, riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai. Geležis iš jų geriau pasisavinama kartu valgant vitamino C turinčius produktus: citrusinius vaisius, braškes, raudonąsias paprikas, pomidorus, brokolius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nuovargis nesiliauja, trūksta energijos, mėnesinės gausios ar atsiranda kitų nerimą keliančių požymių, kreipkitės į gydytoją, kad būtų išsiaiškinta priežastis.
Geležies atsargoms papildyti arba prevencijai gydytojas gali skirti papildą. Iš maisto ne visada galime gauti užtektinai šio mikroelemento, ypač tada, kai jo pritrūkome nemažai arba poreikis didesnis.
Natūralios hemo geležies preparatuose esanti geležis gerai pasisavinama ir pasižymi švelniu poveikiu virškinamajam traktui. Hemo geležies pasisavinimo neslopina nei dauguma maisto produktų (net tokių kaip juoda kava), nei skrandžio rūgštys. Be to, toks preparatas dažniausiai nesukelia šalutinių negalavimų, tokių kaip skrandžio skausmas, pykinimas ar vidurių užkietėjimas.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Nuotraukos iš Freepik – Magnific.com
