Jie dažniausiai pradeda dygi 6–7-ą gyvenimo mėnesį. Tačiau nėra taisyklės be išimties: su dantuku mažylis gali gimti arba pradėti dygti 3–4-tą, o kartais ir 11–12-ą mėnesį.
Visa tai yra normalu. Jeigu metinukas neturi dantuko, pasikonsultuokite su vaikų odontologu. Nėra tikslaus grafiko, koks dantukas po kurio turi išdygti. Dantukas gali dygti per kelias dienas, o kartais tai užtrunka 7–10 dienų. Krūminiai dantys išdygsta lėčiau nei priekiniai.
Dažniausiai pieniniai dantukai dygsta, kaip parodyta čia.
Dygstant dantukams gali pakisti mažylio savijauta ir elgesys: jis tampa irzlesnis, blogiau valgo ir miega, dažniau tuštinasi, keliomis laipsnio dalimis gali kilstelti temperatūra. Pažvelgus į burną aptinkamos paburkusios, paraudusios dantenos, iškilimas ten, kur pasirodys dantukas.
Niežtinčioms dantenoms pakasyti duodami kramtukai, riestainis, obuolio be sėklų skiltelė. Dantenas nuskausminančios priemonės mažai gelbsti, nes jas labai greitai seilės nuplauna. Jokie nuskausminantys vaistai neduodami. Gausiau išsiskiriančios seilės nuvalomos vienkartine servetėle, o apie lūpas sudirgusi, paraudusi oda patepama odos atsinaujinimą (regeneraciją) skatinančiu kremu. Jeigu dygstant dantims temperatūra pakilo per 37,5 °C ir atsirado kosulys, sloga, padažnėjo tuštinimasis daugiau kaip du kartus, nei mažyliui įprasta, būtina įtarti ūminę ligą ir pasikonsultuoti su mažylio gydytoju.
Odontologai vieningai sutaria, kad prie burnos priežiūros procedūrų mažylį derėtų įpratinti, kol dar neišdygo dantukai. Dažnam mažyliui jo dantenų pamasažavimas švariu sudrėkintos marlės gabalėliu (skiautele) atrodo kaip žaidimas. Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. Dygstantis dantukas ir dantenos valomos labai švelniai.
Idealu, kad tai būtų padaryta po kiekvieno maitinimo.
Pirmąjį dantuką ir kitus tik ką išdygusius dantis būtina valyti,
nes jie yra ėduonies lengvai pažeidžiami. Jie gali būti valomi sudrėkintos marlės gabalėliu arba ant piršto užmaunamu silikoniniu šepetėliu. Būtina dantukus valyti prieš kiekvieną dienos, juolab nakties, miegą, nes dėl sulėtėjusio seilėtekio suintensyvėja ėduonies susidarymo procesas. Dantukai valomi švelniais šluojančiais ar sukamaisiais judesiais. Valomi visi dantų paviršiai. Kitaip tariant, su sudrėkinta marle ar minkštu silikoniniu šepetėliu apsisukama apie visą dantuką ir/ar dantukus. Sudrėkintos marlės skiautele (gabalėliu) galima valyti pirmus išdygusius dantukus, kol jų paviršius yra lygus.
Pradedant valyti išdygusius dantukus, nebūtina ir nerekomenduojama naudoti jokios dantų pastos, nes jos skonis, putojimas gali būti nemalonus mažyliui, be to, jis gali praryti nemažą pastos dalį.
Pieniniai dantukai yra labai svarbūs, nes:
• padeda mažyliui gerai maitintis;
• lemia normalų žandikaulių augimą, veido kaulų ir raumenų vystymąsi;
• padeda taisyklingai kalbėti;
• užlaiko vietą nuolatiniams dantims.
Įvykus pieninio dantuko traumai, bet kuriuo atveju nedelsiant dera kreiptis į odontologą, nes tik jis gali pasakyti, kokia gydymo taktika yra geriausia.
Pirmą kartą pas odontologą derėtų apsilankyti iki mažyliui sukaks vieneri metai.
Odontologai įvertina ėduonies riziką, duoda individualių patarimų.
Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai).
